Valstybės sekretorius, kuris yra dešinioji popiežiaus ranka, dažnai vadinamas Vatikano "premjeru" ir turi didelę įtaką, o papildomos reikšmės šiam postui suteikia Pranciškaus bandymai pertvarkyti Bažnyčios vyriausybę.
Oficialus įgaliojimų perdavimas įvyko per ceremoniją Vatikane, dalyvaujant aukščiausio rango pareigūnams iš Valstybes sekretoriato.
58 metų P.Parolinas iki šiol buvo Vatikano pasiuntinys Venesueloje ir yra laikomas jaunu žmogumi vienam aukščiausių Katalikų Bažnyčios postų.
Jis yra jauniausias dvasininkas šiame poste nuo Eugenio Pacelli, kito diplomato, kuris Vatikano valstybės sekretoriumi buvo paskirtas 1930 metais, 53-ejų, o vėliau tapo popiežiumi Pijumi XII.
Anksčiau P.Parolinas buvo Vatikano pasiuntinys Meksikoje ir Nigerijoje, sprendė opius Bažnyčiai klausimus, tarp kurių buvo diplomatiniai santykiai su Izraeliu.
Valstybės sekretoriaus postas laikomas aukščiausiu politiniu ir diplomatiniu postu Vatikane, o kai kuriais atvejais valstybės sekretorius gali pavaduoti popiežių.
Trys valstybės sekretoriai yra tapę popiežiais.
"Jis yra puikus pasirinkimas, kvalifikuotas žmogus, geras derybininkas, labai gerai išlaikantis pusiausvyrą", - Vatikano radijui sakė prancūzų kardinolas Jeanas-Louis Tauranas, buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II diplomatijos vadovas.
P.Parolinas buvo įšventintas 1980 metais, o pirmasis jo paskyrimas į užsienį buvo Nigerija 1986 metais. 1989-aisiais jis buvo paskirtas į Meksiką, kur kovojo už teisinį Katalikų Bažnyčios pripažinimą.
1992 metais jis buvo atšauktas į Vatikaną dirbti Valstybės sekretoriate, o 2002-aisiais buvo paskirtas į postą, kuris prilygsta užsienio reikalų ministro pavaduotojui.
2009 metais P.Parolinas buvo paskirtas popiežiaus nuncijumi Karakase.
T.Bertone 2006 metais valstybės sekretoriumi paskyrė Benediktas XVI.
T.Bertone buvo griežtai kritikuojamas dėl savo vadovavimo stiliaus ir yra pagrindinis įtarimų intrigomis bei nesąžiningumu taikinys slaptuose Vatikano dokumentuose, kurie pernai buvo nutekinti Italijos spaudai.
Aukščiausio rango dvasininkai prašė Benedikto XVI atleisti šį kardinolą, kuris buvo vadinamas pernelyg autoritarišku ir siejamas su "nešvaria" Italijos politika.
Virtinė slaptų Vatikano dokumentų, kuriuos pernai nutekino Benedikto XVI asmeninis liokajus, atskleidė vidaus kovas tarp T.Bertone sąjungininkų ir priešininkų.
T.Bertone įvaizdis nukentėjo ir dėl to, kad jo darbas šiame poste sutapo su trauminiu periodu Vatikanui, kurį krėtė skandalai dėl seksualinio vaikų išnaudojimo ir neaiškių finansų.
Pats T.Bertone rugsėjo mėnesį užsipuolė savo kritikus ir sakė, kad tapo "kurmių ir angių" Vatikano sistemoje auka.
"Žinoma, buvo daug problemų, ypač - pastaruosius dvejus metus, ir man buvo pareikšti kai kurie kaltinimai, - sakė T.Bertone. - Buvo kurmių ir angių tinklas. Bet tai neturėtų temdyti to, ką laikau pozityviu bendru rezultatu".
"Kai ką praleidome, taip pat ir dėl to, kad problemas slėpė kai kurie žmonės, kurie nesusisiekė su Valstybės sekretoriatu", - sakė jis.
P.Parolinas postą perima tokiu metu, kai popiežius svarsto, kaip reformuoti Bažnyčios valdymą.
Pranciškus suformavo precedento neturinčią aštuonių kardinolų iš viso pasaulio tarybą, kad ji patarinėtų jam reformų klausimais.