Drastiškas Berlyno sprendimas supykdė Vokietijos kaimynes: tai – žaidimas su ugnimi

Nuo pirmadienio Vokietija pradėjo kontrolę prie visų savo sienų. Šiuo sprendimu pasiųstas signalas trimis kryptimis: šalies gyventojams prieš dar vienus regioninius rinkimus – kad jų protesto balsas išgirstas; kitoms ES narėms – kad Vokietija nebepriims visų į ES patekusių; migrantams iš viso pasaulio – kad Vokietijos svetingumo kultūra baigėsi. Žiniasklaida kalba apie Berlyno „migracijos posūkį“. Vis dėlto netrūksta ir rimtų abejonių, ar ši priemonė duos lauktų rezultatų ir ar ją teisingai supras tie, kuriems žinia buvo skirta.

Vidaus adresatą įtikinti migracijos posūkio rimtumu bus sunku, – tą rodo nekintančios rinkėjų nuostatos naujausiose apklausose: Brandenburgo žemėje, kur šį sekmadienį vyks rinkimai, ir toliau pirmauja ekstremali dešinioji AfD, sėkmingai jojanti ant atvirų sienų politikos užauginto ristūno.

Rinkėjai įtaria, kad tai – ne politikos posūkis, o tik priešrinkiminis manevras. Juk dar visai neseniai federalinė vidaus reikalų ministrė, socialdemokratė Nancy Faeser abejojo sienų kontrolės prasmingumu. Savo nuostatą ji pakeitė tik po skaudaus vyriausybinių partijų pralaimėjimo dviejuose regioniniuose rinkimuose.

„Nė viena pasaulio valstybė negali priimti neriboto skaičiaus pabėgėlių“, – teisinosi ministrė Briuseliui raštiškame pranešime, kuriame aiškinama, jog siekiant apriboti neteisėtą migraciją, pusei metų įvedama visų Vokietijos sausumos sienų kontrolė.