21 metų Dylannas Stormas Roofas trečiadienio vakarą išbuvo apie valandą toje bažnyčioje Čarlstono miesto centre prieš nušaudamas šešias moteris ir tris vyrus, įskaitant tų maldos namų vyriausiąjį pastorių, sakė miesto policijos viršininkas Gregas Mullenas. Vienas pilietis pastebėjo įtariamojo automobilį Šiaurės Karolinoje, už beveik keturių valandų kelio nuo nusikaltimo vietos.
Policijos viršininkas atsisakė komentuoti šios atakos motyvus, o Čarlstono meras Josephas P.Riley pareiškė, kad šios šaudynės yra „grynas koncentruotas blogis“.
Sukrėsti bendruomenės lyderiai ir politikai smerkė išpuolį Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje. JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch sakė, kad Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl nusikaltimo iš neapykantos.
Prezidentas Barackas Obama, asmeniškai pažinojęs nužudytą pastorių Clementą Pinckney, kuris taip pat buvo Pietų Karolinos Senato narys, sakė, kad tokios šaudynės turi liautis.
„Kažkuriuo momentu mūsų šalis turės atsižvelgti į faktą, kad tokio pobūdžio masinis smurtas nevyksta kitose pažangiose šalyse“, – pareiškė jis.
41 metų C.Pinckney buvo vedęs dviejų vaikų tėvas, 19 metų dirbęs Pietų Karolinos teisėkūros institucijose. Jis tapo jauniausiu valstijos Atstovų Rūmų nariu, kai buvo išrinktas kaip Demokratų partijos kandidatas, būdamas 23 metų.
D.S.Roofas ketvirtadienį nesutiko būti išduotas Pietų Karolinai ir buvo nuvestas į laukiantį policijos automobilį, dėvėdamas neperšaunamą liemenę, grandinėmis sukaustytomis kojomis ir už nugaros surakintomis rankomis. Ketvirtadienio popietę jis buvo įsodintas į lėktuvą ir išskraidintas iš Šiaurės Karolinos, nurodė pareigūnai.
Čarlstono policija ketvirtadienį savo „Twitter“ pranešime nurodė, kad suimtasis laukia teismo posėdžio, kuriame bus svarstoma galimybė paleisti jį už užstatą.
D.S.Roofo vaikystės draugas Joey Meekas kreipėsi į Federalinį tyrimų biurą (FTB), kai atpažino jį apsaugos vaizdo kameros įraše. Jį atpažinti padėjo dėmėtas džemperis, kurį tas jaunuolis dėvėjo žaisdamas kompiuterinius žaidimus konsole „Xbox“ jų namuose.
J.Meekas sakė, kad D.S.Roofas neseniai pasinaudojo per gimtadienį padovanotais pinigais ir nusipirko pistoletą „Glock“. Kai jiedu kartu gėrė prieš kelias savaites, D.S.Roofas pradėjo plūsti juodaodžius ir užsiminė parengęs kažkokį „planą“, pasakojo jo draugas.
J.Meekas nepateikė detalių apie tą planą, bet tvirtino, kad tąsyk buvo pakankamai įbaugintas, todėl paėmė pistoletą iš D.S.Roofo automobilio ir paslėpė jį savo namuose iki kitos dienos.
D.S.Roofas jau anksčiau buvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį. Teismo dokumentai rodo, kad jam buvo iškelta byla dėl nusižengimo, susijusio su narkotikais, o anksčiau jam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto įsibrovimo į teritoriją.
Jaunuolis nevengė demonstruoti su rasizmu siejamų simbolių: jis pozavo prie savo automobilio su Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliava ir vilkėdamas striukę su antsiuvais, vaizduojančiais Rodezijos (dabartinės Zimbabvės) bei apartheido laikų Pietų Afrikos Respublikos vėliavas.
J.Meekas sakė, kad vidurinėje mokykloje jiedu buvo geriausi draugai, bet vėliau kelerius metus nebendravo, kol D.S.Roofas vėl atsirado prieš kelias savaites.
„Visiškai netikėtai jis pradėjo kalbėti apie rasę. Jis pradėjo kalbėti apie Trayvoną Martiną“ – afroamerikietį, 2012 metais nušautą Floridoje per rasinį atspalvį turintį incidentą, J.Meekas pasakojo naujienų agentūrai „The Associated Press“ ketvirtadienį, po to, kai buvo apklaustas pareigūnų.
„Jis sakė, kad juodieji užvaldo pasaulį. Kad kažką reikia daryti dėl baltosios rasės. Jis sakė norintis baltaodžių ir juodaodžių segregacijos. Aš pasakiau, kad taip neturėtų būti, bet jis toliau apie tai kalbėjo“, – nurodė J.Meekas.
Šios šaudynės atgaivino skausmingus prisiminimus apie kitas atakas. Juodaodžių bažnyčios tapdavo sprogdinimų taikiniais praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje, kai jos tapdavo afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo centrais. 10-ame dešimtmetyje pietinėse valstijose nusirito juodaodžių bažnyčių padegimų banga, taip pat įvykdavo šaudynių.
1816 metais įkurtos Emanuel AME bažnyčios kongregacijos istorija taip pat buvo niūri: jos įkūrėjas Denmarkas Vesey buvo pakartas 1822-aisiais, kai buvo įtartas mėginęs organizuoti vergų sukilimą. Baltieji žemvaldžiai keršydami sudegino jo bažnyčią, todėl tikintieji iki Pilietinio karo pabaigos buvo priversti melstis slapta.
Naujausios šaudynės Pietų Karolinoje „turėtų būti perspėjimas mums visiems, kad mūsų visuomenėje egzistuoja problema“, sakė valstijos Atstovų Rūmų narys demokratas Wendellas Gilliardas, kurio rinkimų apygardoje yra ta bažnyčia.
„Mūsų šalyje yra rasių problema. Mūsų šalyje yra ginklų problema. Turime skubiai imtis dėl jų veiksmų“, – pabrėžė jis.
Šis išpuolis buvo įvykdytas praėjus dviem mėnesiams po incidento, kai neginkluotas juodaodi Walteris Scottas buvo nušautas baltaodžio policininko kaimyniniame Šiaurės Čarlstone. Tas įvykis išprovokavo didelius protestus ir pabrėžė regione tvyrančią rasinę įtampą.
W.Scottą nušovęs pareigūnas laukia teismo dėl žmogžudystės, o ši byla paskatino Pietų Karolinos įstatymų leidėjus prastumti įstatymą, padėsiantį visoms valstijos policijos agentūroms apsirūpinti vaizdo kameromis, įrašinėjančiomis visus pareigūnų veiksmus.