Andrzejus Duda taip pat sakė, jog niekada neleis „neteisingais kaltinimais juodinti“ bendrai Lenkijos ir lenkų.
Taip A. Duda reagavo į Izraelyje kilusį pasipiktinimą įstatymo projektu, pagal kurį būtų draudžiama priskirti Lenkijai kaltę už nusikaltimus, vykdytus per Holokaustą.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta ir okupuota nacistinės Vokietijos, prarado šešis milijonus savo piliečių, įskaitant 3 mln. per Holokaustą nužudytų žydų.
Dešiniųjų dominuojamas Lenkijos Seimas penktadienį priėmė įstatymą, numatantį trejus metus laisvės atėmimo asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“.
Tokia pati bausmė numatyta už „tikrųjų tų nusikaltimų vykdytojų kaltės šiurkštų menkinimą“.
Šis teisės aktas būtų taikomas tiek lenkams, tiek užsieniečiams, bet kad jis įsigaliotų, įstatymą dar turėtų patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas.
Įstatyme numatyta išimtis draudžiamiems pareiškimams, padarytiems per „meninę ar mokslinę veiklą“.
Izraelyje šis įstatymo projektas buvo interpretuotas kaip bandymas pakirsti mokslinius tyrimus ir neigti faktus apie Holokaustą.
A. Dudos aukšto rango padėjėjas Krzysztofas Szczerskis pirmadienį susitiko su Izraelio ambasadore Anna Azari ir aptarė įstatymo projekto formuluotes, kurios, pasak kritikų, yra neaiškios.
K. Szczerskis pokalbį pavadino „sunkiu ir atviru“. Jis sakė, kad kritiškai vertino Izraelyje kilusią reakciją.
Pirmadienį lankydamasis Lenkijos pietuose esančiame Žorų mieste A. Duda sakė, kad vokiečių okupuotoje Lenkijoje pastatytų ir valdytų mirties stovyklų vadinimas „Lenkijos mirties stovyklomis“ yra neteisingų pareiškimų, kuriems turėtų būti taikomas naujasis įstatymas, pavyzdys.
Prezidentas taip pat sakė, kad smerkia antisemitizmą ir kitas neapykantos formas.
Lenkijos ir Izraelio premjerai sekmadienį vakare pasikalbėję telefonu sutarė surinkti istorijos ekspertų grupę ir pabandyti išspręsti nesutarimus dėl minimo įstatymo.