Kaip teigiama straipsnyje, dauguma Vašingtone mano, kad tokie kasdieniniai „WikiLeaks“ informacijos spjūviai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino užgaida atkeršyti Vašingtonui už kelerių metų senumo skriaudą.
„Kai H. Clinton buvo valstybės sekretorė, Rusijos prezidentas jai suvertė kaltę dėl protestų, kilusių Maskvoje po 2011 metų parlamento rinkimų, kuriuos dauguma įvertino kaip nesąžiningus. Tada H. Clinton išreiškė „rimtą nuogąstavimą“ dėl to, kaip „vyko balsavimas“, – primena „The Financial Times“.
Dabar pačios Jungtinės Amerikos Valstijos sunkiai bando surengti tokius rinkimus, kurių rezultatais niekas neabejotų. Dėl daugumos savo problemų jos gali padėkoti Rusijai. Rusija, nuo kurios Amerikos prezidentas Barackas Obama 2014 metais atsiribojo kaip nuo drastiškai silpstančios „regioninės galios“, metė precedento neturintį šešėlį ant būsimojo Amerikos prezidento rinkimų, teigia straipsnio autoriai.
„Mes pirmieji, galimas dalykas, jog pirmieji per visą istoriją, aptarinėjame grėsmes, kurias mūsų saugumui kelia užsienio valstybės kišimasis į mūsų šalies rinkimų procesus“, – yra sakęs buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
„Kol amerikiečiai ruošiasi jau visai netrukus pasirinkti vieną iš dviejų – H. Clinton arba D. Trumpą, Vašingtonas labai sunerimęs dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimų kampaniją. Nacionalinės žvalgybos ir Valstybinio saugumo departamento pareigūnai šį mėnesį paviešino neįprastą bendrą kreipimąsi, kuriame nutekintų elektroninių laiškų viešinimą įvardijo kaip kibernetinę kampaniją, kurią inicijuoti įtakingiausi Rusijos valdžios aparato žmonės“, – teigiama straipsnyje.
Kaip teigia du aukšto rango Baracko Obamos administracijos tarnautojai, minėtasis pareiškimas sukiršino Amerikos žvalgybos struktūrų vadovybę. Nepaisant to, jo teisingumu nė kiek neabejoja Adamas Shiffas – demokratas, dirbantis Atstovų rūmų žvalgybos reikalų komitete.
„Manau, kad bent iš dalies tai V. Putino kerštas. Rusijos prezidentas Jungtines Valstijas kaltina dėl masinių po parlamento rinkimų kilusių protesto akcijų, kurios prieš kelerius metus vyko Rusijoje. (...) Jis mano, kad visa tai buvo padaryta mūsų žvalgybos rankomis“, – paaiškina politikas.
„Atsinaujinęs nerimas dėl Rusijos labai kontrastuoja su 2012 metų kampanija, kai B. Obama išsityčiojo iš Respublikonų partijos kandidato Mitto Romney teiginio, kuriame jis Rusiją įvardijo kaip „geopolitinį priešą“. Dabar Vakarų žvalgybos vadovybė tvirtina, kad V. Putinas vykdo agresyvią kampaniją, skirtą destabilizuoti priešininkus, tarp kurių – Jungtinės Valstijos ir NATO. Tai, kaip teigia Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, „nelinijinis karas“, – rašo straipsnio autoriai.
Pagrindinė V. Putino užduotis – „visomis įmanomomis priemonėmis susilpninti politikus, pasisakančius už senąją tvarką, ir suardyti vienybę, kuri Vakarus pavertė vienintele alternatyva visiems antidemokratiniams režimams“. Tokios nuomonės laikosi buvęs Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Vladimiras Milovas, šiuo metu aktyviai veikiantis opozicijoje ir drąsiai kritikuojantis dabartinę Rusijos valdžią.
Įtemptos rinkimų kampanijos JAV fone Maskvos veiksmai atkreipė mažesnį dėmesį nei, pavyzdžiui, pranešimai apie rankų prie moterų nevaldantį D. Trumpą arba apie tai, kad H. Clinton netinkamai elgėsi su savo elektroniniais laiškais, atkreipia dėmesį žurnalistai.
Buvę žvalgybos vadovai negaili kritikos D. Trumpo adresu. Michaelas Haydenas, kuris George W. Busho administracijoje vadovavo Centrinei žvalgybos agentūrai ir Nacionalinio saugumo agentūrai. Sako, kad televizijos realybės šou žvaigždė: tas, kuris sovietų laikais buvo įvardijamas kaip „naudingas kvailelis“ – „naudingas idiotas, naivus žmogus, kuriuo manipuliuoja paslaptingai jo nekenčianti Maskva, džiugiai priimanti ir besinaudojanti jo reiškiama akla parama“.
„Kad ir kokia bebūtų JAV rinkimų baigtis, rusai savo tikrąjį tikslą jau kaip ir pasiekė: naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas vadovaus smarkiai poliarizuotai ir susiskaldžiusiai visuomenei, mintančiai sąmokslo teorijomis ir skeptiškai vertinančiai svarbiausias šalies institucijas, įskaitant ir FTB. Jeigu V. Putinas norėjo atkeršyti, galibūti, kad jam jau pavyko tai padaryti“, – konstatuojama straipsnyje.
„Tai labai svarbi Kremliaus viešųjų ryšių pergalė. Mūsų rinkimų sistemos reputacijai kaip reikiant pakenkta“, – pripažįsta Eugene‘as Rammeris, seniau dirbęs Nacionalinėje žvalgybos taryboje.