Medikų šeimoje Šiaurės Rytų Prancūzijoje esančiame Amjeno mieste užaugęs E. Macronas tapo jauniausiu Prancūzijos istorijoje prezidentu. Grojantis pianinu ir poeziją mėgstantis politikas yra vedęs savo buvusią mokytoją, kuriai yra 64 metai. Tris vaikus turinčią Brigitte E. Macronas įsimylėjo dar mokykloje.
Jų santykiai tapo kalbų objektu ir dažnai jas skatino ir pats E. Macronas, suvokiantis žiniasklaidos galią. Naujoji Prancūzijos pirmoji ponia ketina imtis aktyvios švietimo ir labdaringos veiklos.
E. Macronas politikoje iškilo eidamas visiškai netradiciniu keliu: prieš trejus metus jo beveik niekas nežinojo, o dabar jis tapo šalies vadovu, nepriklausančiu tradicinei partijai. Šalyje, kur politinė karjera paprastai kuriama ne vieną dešimtmetį, E.Macronas tapo prezidentu, anksčiau niekada nėjęs renkamų pareigų.
Savo nepriklausomą judėjimą „Respublika, pirmyn!“ (Republique En Marche!) E.Macronas įkūrė tik prieš 13 mėnesių ir teigia, kad tai „nei kairė, nei dešinė“. Iš pradžių į tokią Prancūzijai neįprastą poziciją buvo žvelgiama ciniškai.
„Yra kairė, ir yra dešinė, ... ir tai yra gerai, nes taip funkcionuoja mūsų demokratija“, – tuomet sakė buvęs E. Macrono kritikas ir buvęs šalies premjeras socialistas Manuelis Vallsas.
Kiti teigė, kad ambicingas elitinio universiteto ENA absolventas E.Macronas yra per jaunas ir nepatyręs, kad būtų šalies vadovu.
Tik nedidelė jam ištikimų patarėjų komanda tikėjo, kad E.Macronas turi galimybių tapti Prancūzijos prezidentu būdamas metais jaunesniu už Napoleoną, kai šis atėjo į valdžią 1804 metais.
Palankus metas
Tačiau E. Macronas nepasidavė ir save pristatydamas, kaip jauną pertvarkos šalininką, jis sutraukė tūkstančius savanorių į savo judėjimą, kuris iš dalies buvo kuriamas pagal buvusio JAV prezidento Baracko Obamos judėjimo modelį.
Pernai rugpjūtį atsistatydinęs iš ekonomikos ministro pareigų E.Macronas ėmėsi rašyti savo priešrinkiminę knygą „Revoliucija“ ir galiausiai lapkričio 16 d. paskelbė sieksiąs prezidento posto.
„Negalime reaguoti su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis idėjomis“, – sakė jis.
Vėliau jam naudos atnešė socialistų problemos ir skandalas, į kurį pateko Respublikonų partijos atstovas ir kažkada favoritu laikytas Francois Fillonas. Pastarasis buvo kaltinamas mokėjęs žmonai didelį atlyginimą už fiktyvų parlamento asistentės darbą. Pats politikas tai neigė, tačiau skandalas pražudė jo rinkimų kampaniją.
„Jam (E.Macronui – BNS) labai pasisekė, – sakė patyrusi žurnalistė Anne Fulda, neseniai parašiusi biografiją „Emmanuelis Macronas. Toks tobulas jaunas vyras“. – Tai jam labai padėjo. Žvaigždės jam buvo palankios.“
E. Macronas sugebėjo pasinaudoti prancūzų nepasitenkinimu dabartine politika ir esminių pokyčių troškimu, kas taip pat leido į antrąjį prezidento rinkimų turtą patekti ir kraštutinių dešiniųjų politikei Marine Le Pen.
Gerbėjai E. Macroną lygina su buvusiu britų premjero Tony Blairu bei buvusiu Italijos ministru pirmininku Matteo Renzi. O itin jaunuoju politiku besižavintieji jį lygina net ir su nužudytuoju JAV prezidentu Johnu F. Kennedy.
Jau nekenčiamas?
Tačiau dabar E. Macronas susidurs su politiniai oponentais Respublikonų partijoje bei M. Le Pen vadovaujame „Nacionaliniame fronte“, taip pat susilauks didžiulio pasipriešinimo ir galingų profsąjungų, kurios jau ruošiasi mūšiui.
„Jau kalbėjausi su šimtais žmonių, ir tai jau juntama ore: tavęs jau nekenčia“, – „Le Monde“ dienraštyje neseniai rašė vienas kraštutinių kairiųjų kritikas Francois Ruffinas.
E.Macronas anksčiau buvo kritikuotas dėl kalbų apie „neraštingus“ skerdyklų darbuotojus, iš darbo atleistus darbuotojus „alkoholikus“ bei „vargšus žmones“, važinėjančius autobusais.
Pernai gegužę susidūręs su protestuotoju, vilkinčiu paprastus marškinėlius, jis neteko kantrybės ir pareiškė: „Geriausias būdas nusipirkti kostiumą yra dirbti“.
Dabar pagrindinė E.Macrono užduotis yra pasirinkti kandidatą į premjero postą ir suformuoti vyriausybę bei vėliau siekti laimėti daugumą parlamento rinkimuose birželio 11 ir 18 d. d.
E.Macronas žadėjo atšviežinti Prancūzijos parlamentą: praėjusį ketvirtadienį jo partija pristatė 428 iš 577 savo kandidatų. Beje, pusė jų niekada nėra ėję renkamų pareigų, o pusę kandidatų sudaro moterys.