Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, jog 39 metų kandidatas surinko 66,06 procentus balsų. Jo konkurentė, ultradešiniojo Nacionalinio fronto atstovė Marine Le Pen surinko 33,94 procentus balsų.
Centristinių pažiūrų E. Macronas tapo jauniausiu prezidentu Prancūzijos istorijoje. Taip pat politikas tapo pirmuoju rinkimus laimėjusiu kandidatu, kuris nesusijęs su dviem tradicinėmis kairės ir dešinės politinėmis jėgomis.
E. Macronas: kovosiu už tvirtą Europą
Paaiškėjus pirmiesiems rinkimų į prezidentus Prancūzijoje rezultatams nugalėtojas E. Macronas kreipėsi į tautą. Savo kalboje jis pažadėjo atstovauti visus Prancūzijos žmones ir kovoti už vieningą ir tvirtą Europą.
„Šį vakarą kreipiuosi į jus visus, į Prancūzijos žmones. Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie mane palaikė ir balsavo už mane. Aš jūsų nepamiršiu. Noriu kreiptis į visus Prancūzijos žmones, kuriuos man teks atstovauti, – sakė E. Macronas, –Sieksiu apginti labiausiai pažeidžiamus, pažadu kautis su neteisybe ir socialine nelygybe. Noriu kreiptis ir į tuos, kurie balsavo už mano varžovę. Aš suprantu jūsų pyktį ir nerimą. Aš atstovausiu jus visus. Aš matau susiskaldimą šalyje, kuris pastūmėjo kai kuriuos balsuoti už radikalų pasirinkimą. Aš gerbiu tai. Aš ginsiu Europą, laisvą tikėjimą, mūsų vertybes, laisves ir viltis ir darysiu viską, kad sustiprėtų Europa ir mūsų piliečiai. Pažadu, kad Prancūzija bus už tarptautinį bendradarbiavimą. Prancūzija bus pirmose gretose kovoje su terorizmu. Mes būsime tie, kurie ves šią kovą. Atvertėme naują puslapį. Noriu, kad tas puslapis būtų kupinas vilties ir pasitikėjimo“.
„Tegyvuoja Respublika, tegyvuoja Prancūzija!“ –savo kalbą užbaigė E. Macronas.
Rinkėjai balsuoja nuo pat ryto
17 valandą (18 val. Lietuvos laiku) savo balsą jau buvo atidavę 65,3 proc. visų rinkėjų. Aktyvumas mažesnis, nei per pirmąjį rinkimų turą tokiu pat laiku. Tada jau balsavę buvo 69,4 proc. rinkėjų.
France24.fr paviešino pirmąsias rinkėjų aktyvumo prognozes. Manoma, kad galutinis aktyvumas gali siekti apie 73-75 proc.
Balsavimo apylinkės prancūzams duris atvėrė nuo 8 val. (9 val. Lietuvos laiku), į jas jau renkasi šalies gyventojai atiduoti savo balso ir nuspręsti, kas artimiausiais metais vadovaus Prancūzijai – jauniausias iki šiol prezidentas E. Macronas, ar pirmoji istorijoje moteris M. Le Pen.
Iš pat ryto jau neišvengta incidentų – Šiaurės Vakarų Prancūzijos mieste Henin-Beaumont policija suėmė prieš M. Le Pen protestuojančią feminizmo aktyvistę grupės „Femen“ narę. Ji su kolegėmis protesto akciją surengė užsilipusios ant bažnyčios ir iškabino didžiulį plakatą. Jos taip pat skandavo prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę.
Didžioj dauguma iš 66 546 rinkimų apylinkių užsidarys 19 val. (20 val. Lietuvos laiku), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galės balsuoti dar vieną valandą.
Pirmųjų rezultatų galima tikėtis apie 19.45 val. (20.45 val.).
Dabartinio prezidento Francoiso Hollande'o kadencija baigiasi po savaitės – gegužės 14 d. vidurnaktį, todėl naujasis šalies vadovas valdžią turėtų perimti septynių dienų laikotarpyje.
Atiduoti savo balsą už būsimąjį Prancūzijos prezidentą į rinkimų apylinkę Tulle mieste socialistas F. Hollande atvyko apie 10 val. Jis paragino rinkėjus nepalaikyti kraštutinių dešiniųjų kandidatės M. Le Pen ir pakvietė juos balsuoti už jo buvusį protežė centristą E. Macroną.
Savo balsus prieš pat 11 val. atidavė ir E. Macronas su žmona Brigitte. Jie balsavo šalies šiaurės pajūrio mieste Le Tukė.
Į rinkimų apylinkę atvykęs buvęs socialistų ekonomikos ministras ir buvęs bankininkas nesiliovė šypsojęsis, paglostė juodą šunį išeidamas iš savo vasarnamio pajūrio kurorte.
Saugumo sumetimais E. Macronas buvo nuvežtas į netoliese esančią balsavietę Le Tukė rotušėje. Čia jis spaudė rankas miniai savo šalininkų, paskui jis su žmona įėjo į pastatą.
Ji balsavo buvusiame kalnakasių miestelyje šiaurės Prancūzijoje, kurios meras yra jos vadovaujamo antiimigracinio Nacionalinio Fronto narys.
Balsuoti 48-erių M.Le Pen atėjo kartu su Henin-Beaumon meru Steeve Briois, kuris per prezidentinę kampaniją vadovavo Nacionaliniam frontui.
Balsuoti jai joks incidentas nesutrukdė, nors kiek anksčiau sekmadienį buvo sulaikytos kelios aktyvios feministės, mėginusios ant bažnyčios pastato pakabinti didžiulį plakatą prieš M. Le Pen.
Prancūzijos prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas sekmadienio vidurdienį buvo 28,23 proc., – mažesnis negu 2012 metais, kai jis sudarė 30,66 proc., pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau šio sekmadienio skaičius tik vos vos atsiliko nuo pirmojo turo skaičiaus, balandžio 23 dieną siekusio 28,54 proc.
Rinkimus stebintys stebėtojai kol kas nėra užfiksavę rimtų pažeidimų.
Dėl įtartino krepšio trumpam buvo uždarytas Luvras
Įtartinas krepšys sekmadienį privertė evakuoti žmones iš Paryžiaus Luvro muziejaus kiemo, kuriame centristas Emmanuelis Macronas ketina švęsti savo pergalę, jei laimės Prancūzijos prezidento rinkimus.
Iš kiemo buvo evakuoti keli šimtai žmonių, daugiausia žurnalistai, besirengiantys E. Macrono renginiui. Išminuotojams išvykus, kiemas buvo atidarytas. Pats muziejus nebuvo uždarytas lankytojams.
Luvro apsauga buvo sustiprinta, kai prezidento rinkimų kampanijos metu ekstremistas šalia muziejaus užpuolė karius. Paryžiaus policija pranešė, kad sekmadienio evakuacija buvo „atsargumo priemonė“.
Policija patruliuoja prie vietų, kur ketinama švęsti pergalę
Policija ir kariškiai saugo simbolines Paryžiaus vietas, kuriose centristas E. Macronas arba kraštutinių dešiniųjų kandidatė M. Le Pen švęs pergalę sekmadienį vykstančiame antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate.
E. Macronas, jei laimės rinkimus, švęs aikštėje prie Luvro piramidės. Sostinės centre esantis Luvras jau ir taip yra griežtai saugomas po prezidento rinkimų kampanijos metu šalia garsiojo muziejaus buvusio išpuolio prieš karius.
M. Le Pen ketina iššauti šampaną „Chalet du Lac“ buvusiame medžioklės namelyje Venseno miške, didžiuliame parke, esančiame sostinės rytiniame pakraštyje. Kraštutinių dešiniųjų lyderė pabrėžtinai vengia vietų aplink Paryžiaus operą, siejamą su jos tėvo ksenofobišku vadovavimu Nacionaliniam frontui.
Pergalės šventimui pasirinktos vietos turi didžiulę simbolišką reikšmę. Abu kandidatai stengiasi atsiriboti nuo praeities ir tradicinio susiskirstymo į kairiuosius ir dešiniuosius. Tad nenuostabu, kad E. Macronas nepasirinko nei tarp kairiųjų itin populiarių Bastilijos ar Respublikos aikščių, nei Konkordijos aikštės, kurioje pergalė šventė buvęs dešinės prezidentas Nicolas Sarkozy.
Informacija nuolat atnaujinama.
Kokią ateitį žada kandidatai?
Abu kandidatai žada Prancūzijai įpūsti naujų jėgų, paskatinti nacionalinį atsinaujinimą ir teigiamus pokyčius, tačiau jų siūlomi keliai į tikslą drastiškai skiriasi, rašo BBC.
Liberalių pažiūrų centristas E. Macronas, laimėjęs pirmąjį prezidento rinkimų turą, ir nacionalistė M. Le Pen jau dabar vykdo revoliuciją Prancūzijos politikoje. Puikus šių kandidatų pasirodymas rinkimuose buvo tarsi šaltas dušas ilgą laiką šalies politikoje dominavusiems socialistams ir konservatyviesiems respublikonams.
E. Macronas vadovauja naujai politinei jėgai „En Marche“, o M. Le Pen remia politinė jėga „Nacionalinis frontas“. Kandidatai į Prancūzijos prezidento postą nesutaria dauguma esminių klausimų, didžiausi prieštaravimai – Europos Sąjungos ir imigracijos temomis.
Ekonomika
E. Macronas žada šalies biudžete sutaupyti 60 mlrd. eurų ir taip neleisti Prancūzijai viršyti ES leidžiamo 3 proc. BVP deficito limito. Taip pat jis norėtų 50 mlrd. eurų valstybines investicijas paskirstyti penkerių metų laikotarpiui, lėšas padalinant aplinkos apsaugos priemonėms, verslo skatinimui, skaitmeninėms inovacijoms ir valstybinei infrastruktūrai. Pelno mokestį jis siektų nuo 33,3 proc. sumažinti iki 25 proc.
M. Le Pen nori taikyti vadinamąjį „išmanųjį protekcionizmą“, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus projektams samdyti prancūzų bendroves. Taip pat ji planuoja atsisakyti euro – susigrąžinti franką ir palengvinti paskolų naštą smulkiajam verslui sumažinant palūkanų normą.
Darbo rinka
E. Macronas norėtų didinti prancūzų perkamąją galią, suteikti bendrovėms laisvę 35 valandų darbo savaitės klausimu, tačiau pasirūpinti, kad nuo papildomų darbo valandų nebūtų taikomos socialinės apsaugos nuolaidos. Taip pat jis sieks išlaikyti 62 metų pensinį amžių, tačiau norėtų suvienodinti pensijų taisykles ir taip supaprastinti jų tvarką.
M. Le Pen nori įvesti naują mokestį verslams, samdantiems darbuotojus iš užsienio, taip suteikiant įdarbinimo pirmenybę prancūzams. Ji taip pat siūlo taikyti 35 darbo valandų savaitę, o pensinį amžių sumažinti iki 60 metų.
Europos Sąjunga
E. Macronas sieks reformuoti ES, formuojant atskirą euro zonos biudžetą, sukuriant euro zonos finansų ministro mandatą ir euro zonos parlamentą (iš 19 ES valstybių narių, kur naudojamas euras). „Brexit“ derybose jis reikalautų bendrosios ES rinkos taisyklių taikymo visiems be išimties prekybos partneriams. Taip pat jis siūlytų vystyti tokius laisvosios prekybos susitarimus kaip CETA – ES ir Kanados sutartis.
M. Le Pen nori sugrąžinti visas sprendimų priėmimo galias Prancūzijai ir surengti referendumą dėl tolimesnės narystės ES. Ji sieks atkurti šalies sienų kontrolę, pasitraukti iš Šengeno erdvės, įdarbinti dar 6 tūkst. muitininkų. Taip pat ji nori atmesti ES direktyvą dėl darbuotojų ir užkirsti kelią darbuotojų iš užsienio konkurencijai prancūzams.
Imigracija
E. Macronas nori įkurti ES sienų apsaugos pajėgas, kuriose dirbtų 5 tūkst. pareigūnų. Pagrindine Prancūzijos pilietybės gavimo sąlyga jis sieks paversti gebėjimą laisvai kalbėti prancūzų kalba. Taip pat jis nori visų religijų lyderius supažindinti su pasaulietinėmis Prancūzijos vertybėmis.
M. Le Pen sieks stabdyti net ir legalią imigraciją, atkurti sienų kontrolę, galiausiai metinę imigraciją apriboti iki 10 tūkst. atvykėlių. Ji nori nedelsiant deportuoti visus nusikaltėlius iš svečių šalių ir užsieniečius, turinčius ryšių su islamistais bei prieglobstį suteikti tik asmenims, jo prašantiems Prancūzijos diplomatinėse misijose užsienio šalyse.
Gynyba ir saugumas
E. Macronas nori papildomai įdarbinti 10 tūkst. policijos pareigūnų. Taip pat jis siūlys įsteigti visos ES gynybos fondą, kurio lėšomis būtų finansuojami bendri kariniai projektai.
M. Le Pen norėtų įdarbinti papildomai 15 tūkst. policijos pareigūnų. Ji siektų Prancūzijos karines pajėgas sustiprinti 50 tūkst. karių (grįžti prie 2007 metų skaičių) ir pašalinti Prancūziją iš NATO vadavietės struktūros.
Švietimas
E. Macronas nori specialių poreikių zonose, pavyzdžiui, skurdžiuose rajonuose, moksleivių skaičių klasėse sumažinti iki 12 vaikų vienam pedagogui. Taip pat jis sieks uždrausti mokyklose vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais, o visiems Prancūzijos paaugliams, sulaukusiems 18 metų, išduoti 500 eurų vertės vadinamąjį Kultūros pasą, kuriuo galima susimokėti už išlaidas kultūrai (atsiskaityti knygynuose, teatruose, kino teatruose, parodose).
M. Le Pen sieks atsigręžti į svarbiausius dalykus – prioritetas prancūzų kalbai, istorijai ir matematikai. Mokyklose ji nori grąžinti privalomas uniformas ir užtikrinti pagarbą mokytojams, taip pat užtikrinti, kad mokyklos būtų „pasaulietinės zonos“, apsaugotos nuo bet kokių socialinių konfliktų.
Vidaus politika
E. Macronas viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių norėtų sumažinti 12 tūkst. (išskyrus ligonines). Taip pat jis siektų uždrausti parlamentarams dirbti konsultantais ir įdarbinti giminaičius bei maždaug trečdaliu sumažinti parlamentarų skaičių abiejuose rūmuose.
Energetika ir aplinkosauga
E. Macronas rūpinsis, kad pusė mokyklų ir darboviečių valgyklose patiekiamo maisto būtų pagaminta iš ekologiškų produktų arba vietos gamintojų. Jis norėtų paversti Prancūziją žaliųjų technologijų vystymo lydere ir renovuoti bent milijoną namų.
M. Le Pen rems ir modernizuos branduolinę energiją – rūpinsis, kad veiktų „Fessenheim“ branduolinė jėgainė. Taip ji sieks didinti investicijas į atsinaujinančių energijos šaltinių bendroves, bet nutrauks vėjo energijos projektus. Ji norėtų mažinti aplinkos taršą skatinant gamybą Prancūzijoje, taip mažinant importą.