Rinkimai truks tris dienas ir baigsis antradienį. Manoma, kad rinkimus laimės ir trečiajai kadencijai pasiliks dabartinis prezidentas Abdelis-Fattah al-Sissi.
Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Egiptą nuo 2014 m. valdantis A. Al-Sissi savo balsą atidavė viename iš balsavimo punktų Heliopolyje rytinėje Kairo dalyje. Jis pats nieko nekomentavo.
Nepaisant šalyje vis didėjančio nepasitenkinimo ir milžiniškos infliacijos, A. al-Sissi pavyko susigrąžinti dalį visuomenės palaikymo, kadangi daugelis egiptiečių pritaria jo perspėjimams, kad per vykdomą Izraelio puolimą namus palikę Gazos gyventojai gali persikelti į kaimyninį Egiptą.
Jo teigimu, tokia migraciją pakenktų Palestinos problemos išsprendimui.
Po to, kai spalio 7 d. prasidėjo Izraelio karas su „Hamas“, A. al-Sissi taip pat perspėjo, kad, perkėlus palestiniečius į Egiptą, Sinajaus pusiasalis taptų išpuolių prieš Izraelį platforma.
Sekmadienį keletas balsavimo punktų Egipto sostinėje buvo papuošti Egipto vėliavos spalvomis, lauke skambėjo patriotinė muzika.
Vyriausybei palankios žiniasklaidos reportažuose buvo matyti prie balsavimo punktų skirtingose daugiausiai gyventojų iš visų arabų šalių turinčio Egipto dalyse laukiantys ir Egipto vėliavomis mojuojantys žmonės. Kol kas jokių oficialių duomenų apie tai, kiek žmonių balsavo rinkimuose, nėra.
Be A. al-Sissi rinkimuose dalyvauja dar trys kandidatai.
Buvęs kariuomenės vadas A. Al-Sissi kampanijos metu interviu nedavė, tačiau jų vaidmenį atliko jo diplomatiniai veiksmai Gazos atžvilgiu.
Žmonės stebėjo spaudos konferencijas, kuriose dalyvavo jis ir aukšto rango užsienio šalių atstovai, tuo tarpu, kai karas netoli Egipto šiaurinės sienos esančioje Gazoje užgožė šalyje egzistuojančias problemas, tarp kurių yra ir saviraiškos teisės trūkumas.
Ištikimi jo rėmėjai mano, kad būtent jis Egipte gali užtikrinti stabilumą tuo metu, kai visą regioną yra apėmusi sumaištis.
Kaire visur matyti milžiniškų plakatų su A. al-Sissi portretais, užgožiančių jo trijų konkurentų atvaizdus. Šie konkurentai – tai socialdemokratų partijai vadovaujantis kairiųjų pažiūrių Faridas Zahranas, liberalų partijos „Wafd“ lyderis Abdelis-Sanad Yamama ir liaudies respublikonų partijos steigėjas Hazemas Omaras.
Balsavimo punktai sekmadienį Egipte duris atvėrė 9 val. ryto, balsavimas juose truks 12 valandų.
Egipto žiniasklaidos duomenimis, balso teisę turi apie 67 mln. egiptiečių.
Prognozuojama, kad galutiniai oficialūs rezultatai bus paskelbti gruodžio 18 d.
2018 m. A. Al-Sissi buvo perrinktas antrai kandencijai. Abu kartus jo pergalė rinkimuose buvo triuškinama.
Valdžios institucijos nerimauja, kad, jei rinkimuose balsuotų nedidelis rinkėjų skaičius, per kitą šešerių metų kadenciją jis galėtų prarasti dalį savo autoriteto.
2018 m. rinkimuose balsavo 40 proc. rinkėjų – dar mažiau nei per 2014 m. rinkimus, kai prie balsavimo urnų atvyko 47,5 proc. balso teisę turinčių gyventojų, mat buvo plačiai manoma, jog rinkimų rezultatai buvo nulemti iš anksto.
Pastarosiomis savaitėmis vyriausybė rinkėjų aktyvumą pakurstyti stengėsi per televiziją transliuodama reklamą, pokalbių šou ir patriotines laidas.
2013 m. A. al-Sissi vadovaujama kariuomenė nuvertė tuometinį demokratiniu keliu iškrintą, tačiau prieštaringai vertinamą Egipto prezidentą Mohammedą Morsi.
M. Morsi buvo pirmasis Egipto prezidentas po 2011 m. įvykusio sukilimo ir vienintelis šalies vadovas, nesusijęs su kariuomene.
Valdant A. al-Sissi kalėjimuose arba tremtyje atsidūrė tūkstančiai pasauliečių aktyvistų ir islamistų, o žiniasklaidą iš esmės kontroliavo ištikimi A. al-Siss rėmėjai.
Pastaraisiais mėnesiais valdžia į laisvę paleido dešimtis sulaikytų disidentų.