Geopolitines saugumo problemas nagrinėjančio JAV interneto leidinio STRATFOR apžvalgininkai rašo, kad nors pirmuosius demokratinius Egipto rinkimus laimėjo M.Mursi, tačiau negalima paneigti, kad Aukščiausioji ginkluotųjų pajėgų taryba (AGPT) ir toliau vyraus Egipto politiniame gyvenime. Pirmiausia AGPT neleido Musulmonų brolijai vyrauti ir įstatymų leidžiamojoje bei vykdomojoje valdžioje, paleisdama vos 2012-ųjų pradžioje išrinktą parlamentą.
Antra, AGPT paskelbė visiškai naują konstitucinę deklaraciją, suteikiančią kariškiams įstatymų leidybos galią ir teisę lemti naujos konstitucijos turinį. Trečia, AGPT ir Musulmonų brolija vis dar derasi dėl pereinamojo laikotarpio. Tai, kad Musulmonų brolija laimėjo prezidento rinkimus, rodo, kad AGPT ir toliau ves post-Mubarako Egiptą daugiapartinės politikos link. Akivaizdu, kad armija ir Musulmonų brolija susitarė, ir prezidento pareigos buvo atiduotos M.Mursi’ui, o už tai jis turėjo pripažinti armijos autoritetą ir jos teisę diktuoti naująją Egipto konstituciją. Joje bus galutinai apibrėžtas galių balansas tarp kariuomenės, parlamento ir prezidento.
Liberalus Niujorko dienraštis NEW YORK TIMES mano, kad, pagaliau paskelbus galutinius prezidento rinkimų rezultatus, Egipto islamistai pasiekė simbolinę pergalę ir gavo į rankas ginklą, kuriuo ateityje galės nugalėti generolus. Šešiasdešimtmetis inžinierius ir teisininkas, pirmasis islamistas prezidentas, laimėjęs rinkimus arabų valstybėje, M.Mursi yra penktasis Egipto prezidentas ir pirmasis – ne kariškis. Tačiau jo pergalė yra dviprasmiškas žingsnis Egiptui keliaujant į demokratiją. Net po du mėnesius trukusios prezidento rinkimų kampanijos M.Mursi daugumai egiptiečių lieka nepažįstamas, nes daugelį metų jis gyveno JAV. Neatrodo, kad laimėjus M.Mursi bus sustabdytas Egipto visuomenės skaldymasis. Dauguma jaunų sekuliarių ir liberaliai nusiteikusių aktyvistų, nuvertusių Hosni Mubaraką, dabar remia Musulmonų broliją bei oponuoja kariuomenės diktatui, tačiau vyresni sekuliarūs politiniai lyderiai yra labiau susiskaldę. Tai, kad praėjusio šeštadienio vakarą kariuomenė lengvai subūrė 10 tūkst. rėmėjų protestą, rodo, kad visuomenė yra skilusi.
Kariuomenė neleidžia plėtotis demokratijai
Briuselio dienraštis LE SOIR rašo, kad nors M.Mursi yra pirmas demokratiškai išrinktas Egipto prezidentas, tačiau demokratinių procesų Egipte dar reikia ieškoti su žiburiu. Ar mes tikrai buvome užgimstančios demokratijos liudininkai? Deja, ne! Matome tik farsą. Konstitucinio teismo teisėjai, kurie buvo paskirti dar per H.Mubarako valdymą, priėmė kai kuriuos labai svarbius sprendimus. Vienas iš jų – paleisti pirmąjį demokratiškai išrinktą šalies parlamentą. Kariuomenė susigriebė visą valdžią. Ką gi M.Mursi darys taip suvaržytas? Galima numanyti, kad jis bandys sukurti bendrą vyriausybę, tačiau jam visą laiką grasins, jo veiksmus stabdys pogrindinė valdžia, t.y. saugumo pajėgos, armija, biurokratinis aparatas, siekiantys, kad M.Mursi valdžia žlugtų.
Vienos konservatyviųjų pažiūrų dienraštis PRESSE komentuoja, kad kariuomenė iš pat pradžių turėjo dvejopą strategiją. Pirmiausia ji norėjo apsaugoti savo valdžią, šalies ekonomikos, teisėtvarkos ir kitų kasdienį piliečių gyvenimą veikiančių sričių kontrolę. Antra, kariuomenė nusprendė nesuteikti islamistams visos veikimo laisvės, bandydama apsaugoti sekuliariai nusiteikusius piliečius nuo religinių fanatikų. Pasitikėti Musulmonų brolija ar net salafitais būtų tiesiog naivu, bet neįmanoma ir M.Mursi bei jo šalininkų toliau stumti į pogrindį. Jiems privalo būti leista išsklaidyti pačių susikurtus apžavus, dėl kurių žmonės juos išrinko. Tai yra vienintelė pateisinama priežastis, leidžianti kariuomenei bandyti išlaikyti pusiausvyrą, kol nauja konstitucija užtikrins piliečiams jų demokratines laisves ir teises.
Privalo atkurti ekonomiką ir užtikrinti moterų teises
Londono kairiųjų liberalų pažiūrų dienraštis INDEPENDENT teigia, kad, laimėjęs prezidento rinkimus, M.Mursi pirmiausiai turi imtis atkurti šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią per Arabų pavasarį. Dar per anksti džiaugtis, nes Egipto vis dar laukia rimti iššūkiai. Pastarųjų 16 mėnesių neramumai šalies ūkiui buvo kone pražūtingi: turistų srautai smuko, užsienio valiutos rezervai beveik išseko, o vyriausybės finansinė būklė irgi nedžiugina. Tuo pat metu nedarbo lygis, ypač jaunimo, yra itin aukštas ir toliau kyla. M.Mursi privalo pagalvoti apie Tarptautinio valiutos fondo paramą, kurią dar praėjusiais metais atmetė karinė taryba. Vėliau naujasis prezidentas privalo pagalvoti ne tik apie sveikatos apsaugą ir švietimą, bet ir apie dideles bei svarbias ekonomines reformas, kurios pagaliau atgaivintų per ilgus kyšininkavimo metus papuvusį ūkį.
Konservatyviųjų pažiūrų Madrido dienraštis MUNDO komentuoja, kad Egipto moterys atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Jei islamistai vyraus parlamente, jie ištrins per daugelį metų moterų pasiektus laimėjimus, tačiau jei valdys kariuomenė – tai gali atvesti prie policinės valstybės, kurioje moterims valdžioje ne vieta. Dauguma Egipto liberalų ir moterų grupių nebuvo patenkinti pirmųjų parlamento rinkimų rezultatais, kai jame daugumą vietų užėmė Musulmonų brolija, kuri jau rengė nemažai įstatymų projektų, susijusių su santuokų amžiaus mažinimu, draudimu moterims inicijuoti skyrybas ir t.t. Pasak moterų aktyvistų Egipte, moterims abi pusės nėra geros. Islamistams nepatinka moterų iniciatyvos, atnaujinančios konservatyvią Egipto visuomenę. Kariuomenei politiškai aktyvios moterys taip pat nereikalingos. Nuo pat revoliucijos pradžios armija bandė atbaidyti moteris nuo politinio aktyvizmo ir protestų net vartodama jėgą. Saugumo pajėgos nesikišo, kai birželio 8-ąją įtūžusi minia užpuolė moterų protesto eiseną prieš seksualinį priekabiavimą Kaire. Tad kol kas negalima teigti, kad Arabų pavasario revoliucija jau pakeitė Egipto visuomenės gyvenimą į gerąją pusę.