Siūlomos pataisos pirmą kartą buvo pristatytos vasarį A. F. al Sisi palaikančio parlamentinio bloko. Šią savaitę po kelių svarstymų parlamente pakeitimai buvo dar pakoreguoti.
Siūloma keisti konstitucijos 140-ąjį straipsnį, kad dabartinė prezidento ketverių metų kadencija, turinti baigtis 2022-aisiais, būtų pratęsta dvejais metais.
Kita pataisa turėtų leisti A. F. al Sisi siekti naujos šešerių metų kadencijos ir potencialiai likti valstybės vadovo poste iki 2030 metų.
A. F. al Sisi vadovavo kariniam perversmui, per kurį 2013 metais po masinių protestų buvo nuverstas išrinktas islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Morsi.
Pirmą kartą valstybės vadovu A. F. al Sisi buvo išrinktas 2014 metais, o 2018-ųjų kovą jis buvo perrinktas į šį postą, surinkęs daugiau nei 97 proc. balsų. Rinkimuose jis praktiškai neturėjo konkurentų.
Žmogaus teisių aktyvistai griežtai kritikuoja A. F. al Sisi vyriausybę dėl politinės opozicijos slopinimo.
Visgi parlamentaras Mohamedas Abu-Hamedas, vienas iš konstitucijos pataisų iniciatorių, įsitikinęs, kad šie pakeitimai būtini.
„Konstitucija 2014 metais buvo parengta sunkiomis išimtinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Parlamentaras negailėjo pagyrų A. F. al Sisi, kuris tapęs prezidentu „ėmėsi svarbių politinių, ekonominių bei saugumo priemonių... ir privalo tęsti savo pradėtas reformas“, kaimynines valstybes krečiant neramumams. Jis turėjo galvoje įtemptą padėtį Sudane po ilgamečio prezidento Omaro al Bashiro nuvertimo ir konflikto Libijoje paaštrėjimą.
Anot M. Abu-Hamedo, siekis atverti kelią A. F. al Sisi likti valdžioje „atspindi žmonių valią“.
„Autoritarinis valdymas“
Nuo tada, kai A. F. al Sisi nuvertė M. Morsi, Egiptas nuolat sulaukia tarptautinės kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo.
Valdžia pasiuntė už grotų tūkstančius M. Morsi šalininkų, taip pat liberalių ir pasaulietinių pažiūrų aktyvistų, įskaitant populiarų tinklaraštininką, virtinę aktorių, dainininkų bei žurnalistų.
Praėjusią savaitę tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) įspėjo, kad siūlomi konstitucijos pakeitimai, be kita ko, sustiprinsiantys kariškių politinį vaidmenį ir užtikrinsiantys A. F. al Sisi teismų sistemos kontrolę, „įtvirtins autoritarizmą“.
A. F. al Sisi nuvykus į Vašingtoną derybų su prezidentu Donaldu Trumpu, HRW paragino JAV Kongresą nepalaikyti Egipto prezidento siekia pratęsti savo valdymą.
„Kongresas turi panaudoti turimus svertus paspausti Egipto prezidentą pakeisti savo kursą, pirmiausia atsisakant šių konstitucijos pataisų, skirtų įtvirtinti autoritarinį valdymą“, – sakė HRW atstovas Michaelas Page'as.
Be opozicijos slopinimo, A. F. al Sisi vadovauja karinei kampanijai prieš Sinajaus pusiasalyje veikiančius kovotojus, susijusius su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
596 deputatus turintis Egipto parlamentas antradienį taip pat balsuos dėl kontroversiško straipsnio, galinčio, anot kritikų, užtikrinti kariuomenei didesnį vaidmenį šalies politiniame gyvenime.
Pataisos turėtų būti greitai patvirtintos, nes anksčiau šiais metais joms buvo pritarta triuškinama balsų dauguma.
Jei pataisos bus priimtos dviem trečdaliais parlamentarų balsų, dėl jų bus rengiamas referendumas.
Tarp siūlomų pataisų yra iniciatyva nustatyti, kad moterys sudarytų ne mažau kaip 25 proc. parlamento narių, taip pat planas įsteigti antrus parlamento rūmus.
Žmogaus teisių aktyvistai ir opozicinės partijos sako, kad artėjant balsavimui vyriausybė sugriežtino oponentų persekiojimą ir įvykdė daugybę areštų.