JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, Lenkija, didžiausia iš keturių ES šalių, besiribojančių su Ukraina, priėmė 2,3 mln. nuo karo bėgančių žmonių, arba apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, kurie paliko Ukrainą prasidėjus Rusijos invazijai.
„Svarbu paskatinti pabėgėlius palikti Lenkiją ir bandyti išvykti į kitas valstybes nares, nes priešingu atveju situacija nebūtų tvari“, – sakė EK narė Ylva Johansson.
Ji kalbėjo išvykdama į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame svarstoma, kaip sustiprinti atsaką ir geriau pasidalyti atsakomybę už milijonus karo pabėgėlių, plūstančių iš Ukrainos.
Kovo 4 dieną ES aktyvavo niekada nenaudotą direktyvą, pagal kurią ukrainiečiams suteikiama laikina apsauga, leidžianti jiems gyventi, dirbti, mokytis ir gauti socialinę paramą bet kurioje iš 27 bloko valstybių narių.
Austrija ir Lietuva iki šiol užregistravo po maždaug 35 tūkst. ukrainiečių, Prancūzija ir Graikija – po 15 tūkst., o Airija – 13 500, pranešė šių šalių ministrai.
Y. Johansson sakė, kad „mes nenumatome jokių kvotų ar migrantų paskirstymo“ tarp ES šalių.
Ji sakė, kad nors ES, ypač Lenkija ir Čekija, patiria „didelį spaudimą“, pabėgėlių srautas lėtėja. „Per dieną jų yra apie 50 tūkst. Piko metu jų buvo daugiau nei 200 tūkst.“, – sakė ji.
Ji ir kiti pareigūnai teigė, kad tai didžiausia pabėgėlių banga, su kokia Europa susidūrė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
EK pasiūlė skirti 17 mlrd. eurų labiausiai paveiktoms ES šalims, dalį pinigų skiriant iš nepanaudotų paskutinio daugiamečio ES biudžeto lėšų.
Vokietija ir Lenkija raštu kreipėsi į EK, ragindamos skirti 1 000 eurų finansavimą kiekvienam laikinosios apsaugos sistemoje dalyvaujančiam ukrainiečiui.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas taip pat pabrėžė susirūpinimą, kad pabėgėlių antplūdis gali kelti pavojų, susijusį su prekyba žmonėmis ir ginklų kontrabanda.