Rusijos „Greenpeace“ padalinys lygina šį incidentą su 1989 m. „Exxon Valdez“ naftos išsiliejimu Aliaskoje.
Buvęs Rusijos aplinkosaugos priežiūros organizacijos „Rosprirodnadzor“ vadovo pavaduotojas Olegas Mitvolas sakė, kad tokio masto incidentų Arkties zonoje nėra buvę.
Pasak jo, valymo darbai gali kainuoti apie 100 mlrd. rublių (12,85 mlrd. eurų) ir trukti nuo penkerių iki 10 metų.
Praėjusį trečiadienį Rusijos „Greenpeace“ atstovai teigė, kad išsilieję degalai padarė mažiausiai 6 mlrd. rublių (77,1 mlnd. eurų) žalą vandens keliams Poliaratyje.
„Skaičiuojant Aplinkos apsaugos ministerijos žalos aplinkai skaičiavimo metodais, žala vandens telkiniams gali siekti 6 mlrd. rublių“, – teigė Rusijos „Greenpeace“ energijos padalinio vadovas Vladimiras Čiuprovas.
„Įrengtos plūduriuojančios užtvaros padės surinkti tik nedidelį kiekį teršalų, todėl sakome, kad beveik visas dyzelinių degalų kiekis liks aplinkoje“, – rašoma V. Čiuprovo pranešime.
Šie skaičiavimai neapima šiltnamio efektą sukeliančių dujų žalos žemei ir atmosferai, pridūrė nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos atstovas.
Po degalų išsiliejimo į Ambarnajos upę palydovo nuotraukose matyti tamsiai raudonos spalvos vanduo, o aplinkiniai gyventojai publikuoja socialiniuose tinklalapiuose užteršto vandens videomedžiagą.
Rusijos Gamtinių išteklių naudojimo federalinė inspekcija vertina visą žalą „galbūt net keliais šimtais milijardų rublių“.
Rusijos federalinės žvejybos agentūros prognozėmis, gali prireikti daugiau nei 10 metų atstatyti vietos vandens ekosistemai.
Pasaulio laukinės gyvūnijos fondo (WWF) biuras Rusijoje įspėjo – degalai galėjo pasiekti Piasino ežerą, esantį už 20 km nuo jėgainės, o „sėkmingas vietos lokalizavimas nereiškia, kad teršalai nepasiekė ežero“.
„Deja, toksiškiausi dyzelinių degalų komponentai yra angliavandeniliai (benzolas, tuluolas, etilo benzenas ir ksilolas), kurių dideli kiekiai vis tiek ištirps vandenyje ir kurių jokiu būdu nesurinks užtvaros“, – teigė WWF Rusijoje.
Organizacija taip pat pabrėžė, kad degalų išsiliejimas gali turėti katastrofinių padarinių, ir kelti grėsmę vietos gyventojų sveikatai, gyvybei, taip pat padaryti neatitaisomos žalos ekosistemoms – žuvims, paukščiams, gyvūnams.
Sibire iš šiluminės elektrinės į upę patekus 20 tūkst. tonų dyzelino, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį ir išsakė griežtos kritikos Rusijos kasybos konglomerato „Nornikel“ patronuojamosios bendrovės atžvilgiu.
Dyzelinas į upę išsiliejo penktadienį, kai netoli Norilsko miesto, įsikūrusio už poliaračio, esančioje elektrinėje pratrūko kuro rezervuaras.
Pareigūnams informavus, kad bendrovė laiku nepranešė apie įvykį, vaizdo ryšiu surengtos konferencijos metu V. Putinas išsakė griežtos kritikos „Nornikel“ patronuojamosios bendrovės NTEK vadovui.
„Kodėl valdžios institucijos apie tai sužinojo tik po dviejų dienų? Ar nuo šiol apie tokius incidentus sužinosime tik iš socialinės žiniasklaidos? Ar jūs ten esate sveiko proto?“ – V. Putinas griežtai klausė NTEK vadovo Sergejaus Lipino.
„Nornikel“ pareiškime teigė, kad NTEK pranešė apie tai, kas įvyko, „laiku ir tinkamai“.
Krasnojarsko srities gubernatorius Aleksandras Usas V. Putinui pranešė, kad apie „tikrąją padėtį“ sužinojo tik sekmadienį, kai socialinėje žiniasklaidoje pasirodė „nerimą keliančios informacijos“.
Prezidentas teigė sutinkantis, kad norint pasitelkti daugiau išteklių incidento padarinių likvidavimui, būtina paskelbti nepaprastąją padėtį.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė pradėjęs tris baudžiamuosius tyrimus dėl aplinkosaugos pažeidimų ir sulaikęs vieną elektrinės darbuotoją.
Komitetas paviešino vaizdo įrašą, nufilmuotą mobiliuoju telefonu, kuriame matyti iš rezervuaro besipilantis dyzelinas.
Pasaulio gamtos fondo ekspertas Aleksejus Knižnikovas teigė naujienų agentūrai AFP, kad būtent aplinkosaugos grupė perspėjo incidento padarinių likvidavimu užsiimančius specialistus apie avariją.
„Išsipylė didžiulis [kuro] kiekis, – pareiškė jis. – Specialistams buvo sunku jį suvaldyti.“
Pasak A. Knižnikovo, išsiliejusio kuro kiekis yra daug didesnis nei per incidentą, įvykusį 2007 metais Kerčės sąsiauryje, kai išsiliejo 5 tūkst. tonų naftos.