Vadinamieji dvaro perversmai – neatsiejama Rusijos imperijos dalis, vien po caro Petro I mirties 1727 metais iki 1801 m., kai į valdžią atėjo caras Aleksandras I, Rusijoje įvyko bene septyni perversmai. Dvaro perversmu baigėsi ir Rusijos imperijos egzistavimas 1917 m.
Maskvos pučas 1991 m. rugpjūčio 19–22 dienomis, kai kietosios linijos Tarybų Sąjungos komunistų partijos šalininkai bandė perimti valdžią iš generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo, žlugo, tačiau tai susilpnino pačios partijos vaidmenį, o galiausiai prisidėjo ir prie Sąjungos žlugimo tų pačių metų gruodžio 26-ąją.
Prognozuodami V. Putino režimo, kuris neretai vadinamas imperialistiniu, žlugimą, dalis apžvalgininkų mano, kad šiuo atveju taip pat reikia tikėtis dvaro perversmo.
Istorija yra linkusi kartotis? Su tuo nesutinka „Deutsche Welle“ apžvalgininkas Konstantinas Egertas ir rusų istorikas, daug metų gyvenantis Latvijoje, Dmitrijus Savinas.
„Jei pažvelgtume į valdžios pasikeitimus Rusijoje nuo 1917 metų, pamatytume, kad kiekvieną kartą įvykiai klostėsi skirtingai. Vienareikšmiškai pasakyti, kodėl Rusijoje keičiasi režimai, sudėtinga. Kas kartą yra panašių priežasčių, bet tuo pat metu konkrečios to aplinkybės skirtingos“, – Delfi sakė „Deutsche Welle“ apžvalgininkas K. Egertas.
„Kai mes bandome ieškoti tiesioginių sąsajų tarp Rusijos imperijos, jos žlugimo 1917 metais ir Putino režimo dabar, tarsi sakome, kad imperinė Rusija ir dabartinė Rusija – ta pati valstybė. Tačiau taip nėra. Istorija nėra nepertraukiama ir mes šiuo atveju kalbame apie skirtingas valstybes ir visuomenes“, – Delfi paaiškino istorikas D. Savinas.