JAV žvalgybos tarnybų pateikiamais duomenimis, į „Islamo valstybės“ gretas stojo apie 30 tūkst. asmenų iš apytiksliai 100 valstybių. Šie žmonės papildė nemažas pastaruosius kelis dešimtmečius kovojusių senesnių islamo ekstremistų grupuočių gretas.
Vien Afganistane 1996-2001 m. džihadistų mokymuose dalyvavo apie 10-20 tūkst. asmenų, o didžiajai šių mokymų daliai vadovavo pats Osama Bin Ladenas, rašo „The Business Insider“. Griuvus Talibano režimui daugelis šių kovotojų pasklido po visą pasaulį, kartu su savimi po visą pasaulį išnešiodami radikalią ideologiją.
Pasigirsta įspėjimų, kad veteranai džihadistai kelia pavojų ilgalaikėje perspektyvoje, o Vakarai nėra pakankamai pasiruošę šį pavojų atremti.
„Vien dabartinė į Prancūziją sugrįžtančių 250 kovotojų banga – tai jau sudėtinga problema“, – teigė neprisistatęs aukšto rango prancūzų kovos su terorizmu tarnybų pareigūnas.
Jo teigimu, didžioji dauguma iš jų bus apklausta ir įkalinta, o likusieji atidžiai stebimi, tačiau dėl sunkumų renkant įrodymus daugelis šių asmenų kalėjime praleis vos 5-7 metus.
„Tai reiškia, kad po ketverių ar penkerių metų pirmieji iš jų išeis iš kalėjimo, o problema ir vėl grįš“, – patikino jis. „Štai kodėl turime ruoštis dabar, kad suprastume, kaip šiuos žmones sugrąžinti į visuomenę. Dalis jų liks su traumomis daugeliui metų. Turime galvoti apie reabilitaciją, o tai – didelis darbas“, – patikino jis.
Blogiau nei „Islamo valstybė“
Nepriklausomai nuo šiuo metu dedamų pastangų, nukreiptų į tikslinę grupę, – smūgių iš oro ir diplomatinių priemonių Sirijoje ir Irake – „Islamo valstybė“ turi paruošusi pagrindą neramumams visame pasaulyje daugeliui metų į priekį, nes yra subūrusi daugybę savarankiškai pasiskelbusio kalifato pasekėjų.
Šios teroristinės grupuotės suskaldymas ar padalinimas gali turėti milžiniškų padarinių. „Kadangi išgyvena tik kovos lauke išmėginti ir patys radikaliausi, mūsų gali laukti kur kas blogesni dalykai nei „Islamo valstybė“, – neabejojo radikalizacijos ekspertas iš Tulūzos universiteto Mathieu Guidere’as.
„Juk manėme eliminavę „Al Qaeda“ nužudydami Osamą Bin Ladeną, tačiau „Al-Qaeda“ skilimas virto dar blogesniais dalykais“, – sakė jis. M. Guidere’o manymu, dėl lėtapėdžių Europos Sąjungos, o taip pat ir kitų Vakarų valstybių institucijų rizikuojame nuolat vienu žingsniu atsilikti kare“, – pridūrė jis.
„Džihadistai puikiai moka taikytis prie naujų sąlygų. Jie sukurs naujų veikimo formų ir struktūrų, pritaikytų prie aplinkos, ir bus dar sunkiau kovoti“, – sakė M. Guidere‘as.
Didelė tikimybė, kad išpuoliai „Islamo valstybės“ teritorijoje bent jau trumpalaikėje perspektyvoje padidins smurtą prieš civilius šiame regione.
„Jei yra suprantama, kad vietos gyventojai padeda atgauti teritoriją iš šios grupuotės, tada egzistuoja reali rizika, kad grupuotė taps žiauresnė“, – įsitikinęs Matthew Hermanas iš Londone įsikūrusio terorizmo ir sukilimų tyrimų centro (IHS Jane‘s Terrorism and Insurgency Centre).
„Taikymasis į civilius – taip pat geras būdas pakenkti saugumui ir stabilumui po teritorijos atgavimo, patvirtinantis, kad valdžia vis dar negali apsaugoti civilių“, – sakė ekspertas.
„Taip pat gali augti dedamos pastangos siųsti kovotojus iš užsienio atgal į jų valstybes, kur jie galėtų imtis atsakomųjų veiksmų“, – neabejojo M. Hermanas.
Jis mano, kad lapkričio 13 d. išpuoliai Paryžiuje kuo puikiausiai pademonstravo, kad Europos saugumo tarnybos nesugeba sėkmingai lyginti ir analizuoti visos tos duomenų apie suradikalėjusius asmenis ir iš Artimųjų Rytų grįžtančius kovotojus lavinos.
Taigi, M. Hermano įsitikinimu, šios tarnybos taip pat privalo stebėti anksčiau iš Irako, Afganistano ir Bosnijos karų grįžusius džihadistus, kurie gali bet kuriuo metu grįžti į smurto kelią.
„Dar ilgai po „Islamo valstybės“ griūties visam pasauliui teks mokėti už ne vienerius metų trukusį aklumą, suteikusį galimybę džihadistų monstrui augti ant Europos slenksčio“, – mano islamo ekstremizmo ekspertas Jeanas Pierre’as Filiu.
„Savaime suprantama, didžiausią poveikį dėl mažiausiai 5 tūkst. su „Islamo valstybe“ susijusių džihadistų pajaus Europos šalys“, – įspėjo jis.