Antradienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje analizuojama birželio 26–28 dienomis fiksuota temperatūra Prancūzijos pietvakariniame Tulūzos mieste, organizacija „World Weather Attribution“ pabrėžė, kad kaitros bangos, panašios į šiuo metu apėmusią Europą, „dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos tampa vis labiau tikėtinos ir intensyvesnės“.
Specialistai nustatė, kad per tą trijų dienų laikotarpį užfiksuotos ekstremalios sąlygos dabar yra 10 kartų labiau tikėtinos nei 1900 metais, kai pramonės objektų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos dar nedarė reikšmingo poveikio atmosferai.
Pasak ekspertų grupės, praėjusią savaitę didelę dalį Europos teritorijos užklupusi kaitros banga „viršijo kelis istorinius rekordus... Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Ispanijoje“.
Šis tyrimas dar nebuvo recenzuotas, tačiau organizacija savo išvadas grindžia metodais, kuriuos dauguma mokslininkų laiko veiksmingais.
Kaitros bangai slenkant Rytų Europos link, Serbijoje termometrų stulpeliai antradienį pakilo iki 39 °C, nors vakare prognozuojamos liūtys galėtų kiek atvėsinti orą.
Į Belgrado parkus buvo atgabenta cisternų su geriamuoju vandeniu, o gydytojai perspėjo senjorus neiti iš namų.
Temperatūra kyla po kelias savaites Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Bosniją ir Hercegoviną bei dalį Kroatijos nusiaubusių neįprastai smarkių audrų, sukėlusių potvynių ir atnešusių itin daug drėgmės.
Tuo metu Vokietijoje tūkstančiai ugniagesių, karių ir civilinės saugos pareigūnų antradienį kovoja su didžiuliu miško gaisru, po kelias savaites tvyrojusių sausių orų kilusiu karių mokymų poligone šalies šiaurėje.
Anot vietos pareigūnų, netoli Liubteno miestelio, esančio maždaug 170 km atstumu nuo Berlyno, siaučiantis gaisras pagal savo masto yra didžiausias per Meklenburgo-Pomeranijos žemės istoriją.
Rajono administracijos vadovas Stefanas Sternbergas sakė, kad gaisras apėmė maždaug 600 ha miškų ir krūmynų. Pasak jo, gausėja įrodymų, kad šis gaisras buvo sukeltas tyčia.
Nors liepsnų apimta teritorija jau kelerius metus nebenaudojama kariniams manevrams, dėl joje užsilikusių sprogmenų gaisrininkams pernelyg pavojinga artėti prie kai kurių degančių ruožų, todėl jie naudoja sraigtasparnius.
2019-ųjų birželis buvo karščiausias per stebėjimų istoriją
Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias birželis per visą stebėjimų laikotarpį – termometrų stulpeliai šoktelėjo visame pasaulyje, o mėnesį užbaigė Vakarų Europą užplūdusi svilinančių karščių banga, rodo palydoviniai duomenys.
Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) pateikti duomenys rodo, kad birželio temperatūra Europoje buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei įprastai, o visame pasaulyje šis birželis buvo vienu laipsniu šiltesnis nei pernai.
Praėjusią savaitę nuo Sacharos į Europą atslinkus karščio bangai buvo viršyti nacionaliniai dienos temperatūros rekordai. Kaitra buvo tokia didelė, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijos šiaurinėje dalyje ir Italijoje oro temperatūra buvo net 10 °C aukštesnė nei įprasta.
Nors C3S darbuotojai sako, kad šią rekordinę mėnesio temperatūrą sunku „tiesiogiai“ sieti su klimato kaita, antradienį tarptautinės mokslininkų komandos paskelbto tyrimo išvadose sakoma, kad dėl klimato atšilimo tokių karščio bangų tikimybė išaugo mažiausiai penkis kartus.
Lygindami palydovinius duomenis su per visą meteorologinių stebėjimų istoriją užregistruotais duomenimis C3S mokslininkai pastebėjo, kad 2019 metų birželis visoje Europoje buvo 3 laipsniais šiltesnis už vidutinę 1850–1900 metų birželio temperatūrą.
„Mūsų duomenys rodo, kad paskutinę birželio savaitę oro temperatūra pietvakarinėje Europos dalyje buvo neįprastai aukšta“, – sakė C3S vadovas Jeanas-Noelis Thepaut (Žanas Noelis Tepo).
„Nors tai buvo išskirtinis atvejis, dėl klimato kaitos veikiausiai ateityje sulauksime ir daugiau tokių reiškinių“, – pridūrė jis.