Indijoje jau kelias savaites tęsiasi geriamojo vandens krizė. Dėl karščių ir sausrų visoje šalyje žuvo 137 žmonės, informuoja cnn.com. Ekspertų teigimu, jei per penkerius metus Indijoje nebus išspręsta vandens trūkumo problema, kilusi dėl vis mažėjančio gruntinio vandens kiekio, apie 100 mln. žmonių liks be prieigos prie vandens.
Afganistane sausra sunaikino derlių tradicinės žemdirbystės plotuose, milijonams žmonių teko keisti gyvenamąją vietą arba laukti bado. Bangladeše per liūčių sezoną kilę potvyniai apkartino ištisų bendruomenių gyvenimą, atkirto žmones nuo gyvybiškai svarbių kelių. Ypač didelė grėsmė tūkstančiams rohinjų pabėgėlių, gyvenantiems varganose stovyklose pasienyje su Mianmaru.
Klimato krizė pasiekė kritinį tašką. Atrodžiusi grėsminga, bet vis tik ateities problema daugeliui išsivysčiusių šalių, jau žudo žmones kai kuriose Azijos dalyse, bręsta nauja pabėgėlių krizė – kur kas didesnė už tą, kuri pastaraisiais metais ištiko Europą.
Liūčių sezonas ir su juo susiję sunkumai
Daugelį amžių žemės ūkis Pietų Azijoje priklausė nuo kiekvienais metais ateinančio liūčių sezono. Jei lyti pradeda vėlai (kaip nutiko ir šiemet), kyla didžiulė sausra, ima stigti vandens.
Nuo 19 a. mokslininkai, valstybinės agentūros stengėsi nuspėti, kada prasidės liūčių sezonas ir informuoti daugiau nei du milijardus žmonių, kurių gyvenimas priklausė nuo to.
Tačiau dėl klimato pokyčių ši užduotis darosi labai sunki. Kaip rašoma tyrime leidinyje „Nature“, dėl atšilimo Indijos vandenyne, dėl vis dažnėjančio El Ninjo reiškinio (tai neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas), dėl oro taršos ir kintančio žemių naudojimo (Indijos) subkontinente kritulių vis mažėja, todėl varijuoja liūčių sezono laikotarpis, darosi sunku jį prognozuoti.
Viena vertus, bendras kritulių kiekis sumažėjo ir kyla sausros, kita vertus, kai kur padaugėjo stiprių liūčių, sukeliančių potvynius, nuošliaužas, parodė minėtas tyrimas.
Pasak mokslininkų, nuo 1950 iki 2015 m. centrinėje Indijoje trigubai pagausėjo liūčių, o tai turėjo katastrofiškų padarinių žmonių gyvenimui, turtui ir žemės ūkui.
Kaip rašoma tyrime, regione padažnėjo ekstremalių įvykių, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad šio amžiaus pabaigoje daugumoje subkontinento dalių liūtys bus dar intensyvesnės.
Didėjant oro temperatūrai, daugėjant sausrų ir potvynių, kyla realus klausimas, ar kai kurios Indijos dalys bus tinkamos gyventi žmonėms. Grėsmė kyla ne tik Indijai – mokslininkai prognozuoja, kad ekstremalaus karščio bangos, nuo kurių gali žūti net visiškai sveiki žmonės, taps vis dažnesnės Pietų Azijoje, didžiojoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dalyje.
Nevienodas poveikis
Klimato kaita jau nebėra tolimas ateities įvykis. Ji paveiks visą pasaulį, tiesa, ne visas dalis vienodai ir ne tuo pačiu laiku. Vienos šalys patirs ne tokius ekstremalius temperatūrų svyravimus ar orų kaitą, kitos kęs mirtį nešančias sausras, karščio bangas, potvynius. Tų, kas išgyvens, neišvengiamai laukia sunkūs padariniai žemės ūkiui ir infrastruktūrai.
Manoma, kad didėjantis jūrų vandens lygis, potvyniai pakrantėse paveiks milijonų žmonių gyvenimą besivystančiose pasaulio šalyse.
JTO duomenimis, kitą dešimtmetį dėl klimato pokyčių skurdas gresia daugiau nei 120 mln. žmonių, jiems teks rinktis – badas arba migracija.
Stanfordo universiteto mokslininkai anksčiau yra įspėję – klimato kaita dar labiau nuskurdins vargingas šalis, taigi pagilės nelygybė tarp tautų.
„Mums gresia rasinės segregacijos scenarijus, kai turtingieji mokės, kad išsigelbėtų nuo perkaitimo, bado ir konfliktų, o likusi pasaulio dalis bus pasmerkta kentėti“, – birželį teigė JT specialusis įgaliotinis ekstremalaus skurdo ir žmogaus teisių klausimais Philips Alstonas.
Bet net jei miestai su oro kondicionieriais, apsaugoti nuo uraganų ir taifūnų išsivysčiusiose šalyse atsilaikys prieš klimato pokyčių padarinius, jie neišvengs galimų krizės plėtojimosi scenarijų kitose šalyse poveikio.
Klimato kaita ir pabėgėliai
Klimato pokyčių padarinius jaučiantys žmonės nesėdės rankas sudėję, kai jų vaikai skęs arba mirs nuo karščio bangų ar troškulio. Norvegijos pabėgėlių klausimų taryba paskaičiavo, kad kasmet dėl gamtos nelaimių, kaip antai, potvyniai, audros, 26 mln. žmonių pakeičia gyvenamąją vietą, arba – po vieną žmogų kas sekundę. Kaip rašoma JT konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu, iki 2045 m. apie 135 mln. žmonių bus priversti pakeisti gyvenamąją vietą dėl nykstančio žemių derlingumo.
Dauguma šių žmonių pakeis gyvenamąją vietą gimtojoje šalyje. Tačiau vis daugėja žmonių, priverstų ieškotis prieglobsčio užsienio šalyse (to priežastis – ir smurtas, persekiojimai) – šiemet tokių žmonių skaičius pasiekė rekordines aukštumas – 70 mln.
Šią savaitę ABC išpublikuotų vyriausybinių dokumentų duomenimis, per kelerius ateinančius metus vien Australiją gali užplūsti 100 mln. pabėgėlių, priverstų palikti dalis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dėl didėjančio jūrų vandens lygio ir ekstremalių oro sąlygų.
Australijoje, kuri yra viena iš didžiausių teršėjų pasaulyje, laikomasi negailestingos politikos pabėgėlių klausimu – jie apgyvendinami sulaikymo stovyklose salose. JT ir kovotojų už žmogaus teises grupės ne kartą yra pasmerkusios tokį elgesį.
Kitose valstybėse į pabėgėlių srautus (kuriuos iš dalies sukėlė ir klimato pokyčiai, nors apie tai beveik nėra kalbama) taip pat dažnai reaguojama priešiškai.
Negana to, JT Pabėgėlių konvencijoje neapibrėžta, kad bėgantiems nuo klimato pokyčių reikalinga tarptautinės teisės apsauga. Todėl valstybės gali nesutikti suteikti pabėgėliams prieglobstį arba laikyti juos nelegaliais imigrantais.
Pietų Azija jau stipriai kenčia dėl klimato kaitos, šią krizę sukėlė didžiulis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojiškumas ir iškasamojo kuro skatinamas kapitalizmas. Šios krizės padariniai neišliks viename regione, neišvengiamai plis toliau, kas iš esmės jaučiama jau dabar.