Ekspertų nuomone, Maskva greičiausiai tęs diplomatinių protestų laviną.

Prezidentas Vladimiras Putinas griežtai pasmerkė šeštadienį paryčiais suduotus smūgius Sirijai ir pridūrė, kad Vašingtonas jau yra atsakingas už „skerdynes Jugoslavijoje, Irake ir Libijoje“.

Tačiau Rusijos lyderis nepaskelbė apie jokias atsakomąsias priemones; Maskva paprasčiausiai sušaukė skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Karinio atsako nelaukiama

Kremliui palankus rusų žurnalo „Russia in Global Affairs“ redaktorius Fiodoras Lukjanovas atmetė tiesioginio karinio konflikto tarp Maskvos ir Vašingtono tikimybę.

„Kaip ir tikėtasi, pagrindinis tikslas buvo jėgos pademonstravimas“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė F. Lukjanovas, turėdamas omenyje JAV, Britanijos ir Prancūzijos smūgius Sirijai.

„Taikiniai buvo parinkti gan rūpestingai, siekiant išlaikyti situacijos kontrolę“, – sakė jis.

Maskvoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for the Dialogue of Civilisations“ tyrimų vadovas Aleksejus Malašenka kalbėjo panašiai.

„Nieko negirdime apie atsakomuosius smūgius, ši tema dingo“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Malašenka.

„Praktiškai visi mano, kad Rusijos karinis atsakas neįmanomas, tai labai pavojinga ir gal padaryti priešingą poveikį“, – pridūrė jis.

Aleksandras Šumilinas iš Rusijos mokslų akademijai priklausančio JAV ir Kanados instituto taip pat sakė, kad karinis atsakas nesvarstomas.

„Smūgiai buvo nutaikyti, tiesioginės žalos Rusijai ir rusams nepadaryta“, – AFP sakė A. Šumilinas.

„Daug triukšmo“

„Atsakomųjų žingsnių gali būti imtasi tik politikos ir propagandos srityse – tai kaip tik ir vyksta, – sakė A. Šumilinas. – Daugiau nieko negalima padaryti.“

A. Malašenka pridūrė: „Bus daug triukšmo, kalbų litanija, bet griežtų veiksmų nebus imtasi. Vėlgi, Rusija nieko negali padaryti.“

Pasak jo, laukiama daugiau griežtos Rusijos retorikos Jungtinėse Tautose. „Bet tai nieko nereiškia“, – sakė A. Malašenka.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas nustatė toną pareikalaudamas „teisinių pasekmių“. Tai buvo vienas pirmųjų Maskvos komentarų po šeštadienio smūgių Sirijoje.

„Esu absoliučiai įsitikinęs, kad mūsų atsakas į situaciją turėtų būti teisinis, o ne karinis, kol neliečiami mūsų kariniai objektai Sirijoje“, – sakė K. Kosačiovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Tai, žinoma, yra skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis“, – sakė jis.

Ar smūgis teisėtas?

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad įtariamas cheminio ginklo panaudojimas sukilėlių mieste Dumoje praėjusį savaitgalį buvo akivaizdus kelių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų prieš Siriją pažeidimas.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May taip pat pavadino smūgius Sirijai „teisingais ir teisėtais“, ir sakė, kad tarptautinė bendrija netoleruos tolesnio cheminių ginklų naudojimo.

Prancūzija sako, kad po 2013 metų, kai Damaskas neva pritarė Cheminio ginklo uždraudimo konvencijai (CWC), Sirija tęsė slaptą cheminių ginklų programą, o tai galėtų paskatinti kitus represinius režimus taip pat naudoti tokius ginklus.

Šeštadienį paskelbtoje analizėje prancūzų žvalgybos tarnybos kalba apie „surinktus įrodymus“, kad nuo 2017 metų balandžio 4-osios, kai Chan Šeichūne buvo panaudotos zarino dujos, buvo įvykdyta maždaug 11 cheminių atakų, daugiausia panaudojant chlorą.

Ataka Chan Šeichūne, kai žuvo 88 žmonės, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmuosius smūgius Sirijos režimui.

„Manome, kad cheminių ginklų naudojimo normalizavimas yra grėsmė mūsų kolektyviniam saugumui, kuri negali likti be atsako“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Prancūzijos prezidentūroje.

Tačiau Maskva, pagrindinė Sirijos sąjungininkė septynerius metus trunkančiame pilietiniame kare, iškart pareikalavo skubaus JT Saugumo Tarybos susirinkimo ir sakė, kad Vakarų galybės pažeidė „JT chartiją ir tarptautinės teisės normas bei principus“.

Analitikai sutinka, kad JAV, Britanija ir Prancūzija, surengusios smūgį Sirijai be JT įgaliojimo, kuris faktiškai yra neįmanomas, nes Rusija nuolat vetuoja tokius pasiūlymus Saugumo Taryboje, kliovėsi nelabai aiškia „teisinės moralės“ koncepcija.

„Konvencijų pažeidimas nesuteikia teisės naudoti jėgą“, – sakė pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) teisės klausimų direktorė Francoise Saulnier.

Pagal JT taisykles karinė jėga kitos valstybės teritorijoje leidžiama tik trimis atvejais: teisėtos savigynos tikslais, paprašius tai šaliai arba leidus JT Saugumo Tarybai.

„Dūmų uždanga“

Vakarų pareigūnai taip pat nurodo moralinį argumentą ir sako, kad turi būti užkirstas kelias Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui naudoti ypač žiauraus poveikio ir uždraustus ginklus.

„JT rezoliucijos priimtos ir šiandien mes galbūt veikiame ne pagal šių rezoliucijų gaires, bet pagal tarptautinės teisės gaires: šis diktatorius žudo savo paties žmones“, – neseniai sakė Prancūzijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Jeanas-Jacques'as Bridey.

Tačiau vadovautis tokiais argumentais rizikinga, nes jie gali atverti kelią vienašališkam jėgos naudojimui kitokiais atvejais. Šis precedentas gali būti ypač parankus režimų, jau pademonstravusių, kad jie nelabai paiso tarptautinės teisės principų, pastangoms pateisinti savo jėgos naudojimą, sako analitikai.

„Teisinė moralė yra absoliutūs spąstai, nes tai, kas moralu tau, nėra moralu man“, – sakė Didier Billionas iš Prancūzijos Tarptautinių ir strateginių reikalų instituto.

„Kas suteiktų Prancūzijai ir JAV teisę bombarduoti kokią nors valstybę?“ – klausė jis ir atmetė šių šalių pateiktus argumentus kaip „dūmų uždangą“.

Teisininkui Patrickui Baudouinui iš Paryžiuje įsikūrusios ne pelno organizacijos „International Federation for Human Rights“ tai atrodo kaip „tarptautinės teisės pažeidimas siekiant užtikrinti, kad jos būtų laikomasi“.

„Tai idėja, kad yra kažkokia tarptautinė humanitarinė teisė, pagrįsta „atsakomybe ginti“. Tačiau tai nėra išdėstyta tarptautinėje teisėje“, – sakė jis.

F. Saulnier sutinka, kad tokios sąvokos yra „tuščios koncepcijos", galinčios duoti priešingų rezultatų.

„Pavojinga tai, jog Vakarai, Sirijoje jau kariaujantys su veikėjais ne valstybėmis, rizikuoja eskalacija tarptautinio konflikto link, kad potencialiai grįžtų prie derybų stalo“ dėl septynerius metus trunkančio pilietinio karo, sakė ji.

Tačiau bandydami apeiti nustatytas taisykles dėl jėgos panaudojimo, „mes likviduojame teisines struktūras, sukurtas po Antrojo pasaulinio karo“, pažymėjo F. Saulnier ir perspėjo dėl galinčios grįžti „kanonierių diplomatijos“.

Skaitykite daugiau čia: