Šiuo metu Vakaruose toliau vyksta diskusijos, ar sušvelninti Ukrainai taikomus draudimus sąjungininkų suteiktomis ilgojo nuotolio raketomis smūgiuoti į karinius objektus Rusijos teritorijoje. Jei Vakarai anksčiau ar vėliau žengs šį žingsnį, Rusijos prezidentas V. Putinas neišvengiamai sustiprins savo atsaką.
Prieš penktadienį įvykusias Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio ir JAV prezidento Joe Bideno derybas Rusijos lyderis pasiuntė iki šiol aiškiausią žinią, jog Vakarai tiesiogiai įsitrauks į karinius veiksmus, jei leis Ukrainai prieš taikinius Rusijoje naudoti amerikiečių raketas ATACMS arba britų „Storm Shadow“. Toks žingsnis, jo teigimu, pakeistų konflikto pobūdį.
Jis pažadėjo „atitinkamą“ atsaką, bet ką tai reikštų, nepasakė. Naujienų agentūra „Reuters“ pakalbino kelis ekspertus, kad išsiaiškintų, ko gali griebtis V. Putinas, įtampai perėjus į naują ir pavojingą etapą.
Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto Hamburge ginkluotės ekspertas Ulrichas Kuehnas teigė neatmetantis galimybės, jog V. Putinas nuspręs pasiųsti kokią nors branduolinę žinutę, pavyzdžiui, išbandyti branduolinį ginklą ir taip įbauginti Vakarus.
„Tai būtų dramatiška konflikto eskalacija“, – sakė jis per vieną interviu. – Nes esmė yra ta, kokios strėlės tuomet dar liktų V. Putinui, jei Vakarai vis tiek nesustotų, išskyrus faktinį branduolinio ginklo panaudojimą?“
Rusija branduolinių ginklų bandymų nerengė nuo 1990 metų, kai buvo likę vieneri metai iki Sovietų Sąjungos žlugimo, ir branduolinis sprogimas reikštų, kad prasideda dar pavojingesnė era, sakė U. Kuehnas, įspėdamas, kad V. Putinas, reaguodamas į didėjančią NATO paramą Ukrainai, gali manyti, jog jis atrodo silpnas.“Branduolinis bandymas būtų kažkas nauja. Aš jo neatmesčiau, ir jis derėtų su tuo, kad Rusija per pastaruosius porą metų sugriovė virtinę tarptautinių saugumo susitarimų, kuriuos buvo pasirašiusi per pastaruosius dešimtmečius“, – pažymėjo jis.
Austrijos Insbruko universiteto saugumo specialistas Gerhardas Mangottas per vieną interviu taip pat sakė manantis, kad toks bandymas yra galimas, nors, jo požiūriu, būtų mažai tikėtinas.
„Rusai galėtų atlikti branduolinį bandymą. Jie yra atlikę visus parengiamuosius veiksmus. Jie galėtų susprogdinti taktinį branduolinį ginklą kur nors šalies rytuose, kad pademonstruotų, jog sakydami, kad galiausiai panaudos branduolinį ginklą, jie kalba rimtai.“
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia penktadienį JT Saugumo Tarybai sakė, kad NATO „taptų tiesiogine karo veiksmų prieš branduolinę galybę šalimi“, jei leistų Ukrainai prieš Rusiją naudoti ilgojo nuotolio ginklus.
„Neturėtumėte to pamiršti ir turėtumėte galvoti apie pasekmes“, – įspėjo jis.
Rusija, didžiausia pasaulyje branduolinė valstybė, taip pat ketina persvarstyti savo branduolinę doktriną, t. y. aplinkybes, kuriomis Maskva panaudotų branduolinius ginklus. Maskvoje įsikūrusi Užsienio ir gynybos politikos taryba ragina V. Putiną padaryti, kad ji būtų lankstesnė ir atvertų galimybę suduoti ribotą branduolinį smūgį kuriai nors NATO šaliai.
Atsakas britams
Jei Didžioji Britanija leis Kyjivui atakuoti Rusiją raketomis „Storm Shadow“, Maskva greičiausiai pareikš, kad Londonas perėjo prie tiesioginės ginkluotos agresijos, penktadienį socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram“ pareiškė buvęs Kremliaus patarėjas Sergejus Markovas.
Rusija greičiausiai uždarytų Didžiosios Britanijos ambasadą Maskvoje ir savo ambasadą Londone, smogtų britų bepiločiams orlaiviams ir karo lėktuvams netoli Rusijos, pavyzdžiui, virš Juodosios jūros, ir, galbūt, apšaudytų raketas „Storm Shadow“ gabenančius lėktuvus F-16 jų bazėse Rumunijoje bei Lenkijoje, prognozavo S. Markovas.
Eskalacija Ukrainoje
U. Kuehno teigimu, jei Rusija nepažvangins branduoliniu ginklu ir nesuduos smūgių Didžiosios Britanijos objektams, tarp labiau nuspėjamų jos reakcijų būtų suintensyvintos atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
G. Mangottas prognozavo, kad Kyjivui teks didžiausias Rusijos karinio atsako smūgis, jei Vakarai uždegtų žalią šviesą ilgojo nuotolio raketų atakoms Rusijoje teritorijoje. Tačiau jis nemanė, kad Rusija surengs karinę ataką NATO teritorijoje.
Kitas variantas yra tas, jog Rusija eskaluos tokius „hibridinius“ veiksmus kaip sabotažas Europoje ar kišimasis į JAV rinkimų kampaniją, sakė U. Kuehnas.
G. Mangottas teigė, kad Vakarams pavojų kelia tai, jog jie nežino, kur iš tikrųjų eina V. Putino raudonosios linijos.
„Leidimas Ukrainai naudoti Vakarų ginkluotę, pasitelkiant Vakarų palydovines nuotraukas (ir) Vakarų karinius patarėjus, yra tai, kas itin braunasi į gyvybiškai svarbius Rusijos interesus“, – sakė jis.
„Todėl manau, kad klysta tie (žmonės), kurie sako: „Na, nieko neatsitiks, tiesiog padarykime tai“.
