Neaiškios kilmės dronai, pasirodantys virš jūroje esančių objektų ir chemijos gamyklų, paslaptingi gaisrai įmonėse, padarę milijoninę žalą, įtariamas žmogžudystės sąmokslas prieš ginklų pramonės koncerno „Rheinmetall“ vadovą, pavasarį Bavarijoje sulaikyti du sabotažu įtariami Rusijos vokiečiai, liepos mėnesį – siuntiniai su uždegimo įtaisais DHL logistikos centre Leipcige, kai tik per plauką išvengta lėktuvo katastrofos, asmenys, patekę į Bundesvero objektus ir įtarimai dėl ten galimai užnuodyto vandens, – tokių nerimą keliančių naujienų Vokietijoje pastaraisiais metais netrūko. Tačiau visais tais atvejais tik puse lūpų tebūdavo užsimenama, jog šių veiksmų užsakovas sėdi Kremliuje.
Ir štai, praėjusią savaitę apie iš Rusijos Vokietijai kylančią hibridinio karo grėsmę visu aiškumu prabilo trijų slaptųjų tarnybų vadovai: Federalinės žvalgybos tarnybos BND prezidentas Bruno Kahlas, Federalinės Konstitucijos apsaugos (kontržvalgybos) biuro prezidentas Thomas Haldenwangas ir Federalinės karinės kontržvalgybos biuro (BAMAD) vadovė Martina Rosenberg.