„Net pats [Kurtas] Volkeris (JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai - red.), užimantis ypač griežtą – griežtesnę nei Ukrainos vyriausybės – poziciją, sakė, kad Dubajuje [Vladislavas] Surkovas (Kremliaus patarėjas - red.) su juo kalbėjosi jau visiškai kitaip nei anksčiau. Verta prisiminti, su kokiu priešiškumu į taikdarius buvo sureaguota iš pat pradžių. Kiek vėliau [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas jau ėmė kalbėtis apie taikdarius ugnies linijos zonoje, o, jei teisingai supratau K. Volkerį, per pastaruosius susitikimus su V. Surkovu buvo aptariamas ir taikdarių atvykimas į iki pat sienos nusitęsusią „Lugandonijos“ teritoriją. Mano nuomone, įvertinimas per 12 mėnesių tapo realistiškas. Maskvą dabar domina ne dar didesnė eskalacija, o kokia nors išeitis“, – sakė politologas.
A. Piontkovskis taip pat mano, kad Ukrainos priimtas įstatymas dėl Donbaso reintegracijos jokios karinės grėsmės Rusijai nekelia.
„Taip, Ukrainos kariuomenė kol kas egzistuoja, kitaip nei 2014 metais, kai jos nebuvo. Ir ji pajėgi užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai, tarkim, judėjimui Mariupolio arba Kijevo kryptimi. Tačiau vis tiek manau, kad Ukrainos gynybos ministerijos vadovybė supranta, jog Ukrainos armijos pajėgomis „Lugandonijos“ išlaisvinti neįmanoma. Taip yra todėl, kad pasienyje sutelktos didžiulės rusų karinės pajėgos ir Rusija siųs tiek karių ir kariškių, kiek jai reikės. Rusija – 140 mln. gyventojų turinti šalis ir Ukrainos kariuomenė nesugebės susidoroti su rusų pajėgomis. Visi Ukrainoje supranta, kad okupuotų teritorijų susigrąžinimas labiausiai įmanomas pasitelkus politines, o ne karines priemones. Grynai karinės grėsmės toks žingsnis Rusijai tikrai nekelia“, – mano A. Piontkovskis.
Politologas, be kita ko, pridūrė, kad Ukraina anksčiau ar vėliau vis tiek išlaisvins okupuotą Donbaso teritoriją.
„Suprantu, kokia to įstatymo (Ukraina priėmė naują įstatymą, leisiantį panaudoti karinę jėgą prieš Rusiją - red.) reikšmė. Visada pasisakiau už tai, kad realus karas būtų vadinamas karu, agresija – agresija, o okupacija – okupacija. Politiniu požiūriu, tai labai svarbu. Be jokių tiesioginių karinių padarinių. Taip, Ukraina anksčiau ar vėliau išlaisvins tas teritorijas. Bet tai tikrai įvyks ne kaktomuša susidūrus su Rusijos kariuomene“, – reziumuoja politologas.
Tiesa, pats JAV pasiuntinys Kurtas Volkeris po susitikimo su Vladislavu Surkovu sakė, kad Rusija „visiškai nieko“ nedaro, kad baigtųsi konfliktas Ukrainoje, o Vašingtonas yra labai nusivylęs tuo, kad Maskva nerodo jokios pažangos taikos susitarimui įgyvendinti.
Per susitikimą Dubajuje su Kremliaus patarėju specialusis JAV pasiuntinys nurodė pasakęs savo kolegai rusui apie „labai didelio nusivylimo ir vilčių žlugimo jausmą“.
„Rusija nepadarė absoliučiai nieko, kad būtų nutrauktas konfliktas“ tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Kremliaus remiamų sukilėlių šalies rytuose, sakė K. Volkeris.
DELFI primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai rugsėjo 5 dieną paprašė JT Saugumo Tarybos priimti sprendimą dėl lengvai ginkluotų tarptautinių pajėgų dislokavimo rytinėje Ukrainoje, siekiant padėti užtikrinti ESBO stebėtojų apsaugą, ir pavedė Rusijos užsienio reikalų ministerijai paruošti ir JT Saugumo Tarybai pateikti rezoliuciją dėl šių pajėgų dislokavimo.
„Mano nuomone, taikdarių – kas nors juos gali vadinti ne taikdariais, o žmonėmis, kurie užtikrina ESBO misijos saugumą – buvimas yra visiškai tinkamas, ir aš nematau čia nieko blogo. Atvirkščiai, manau, kad tai padėtų išspręsti problemas Ukrainos pietryčiuose“, – pareiškė V. Putinas spaudos konferencijoje po BRICS valstybių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) – viršūnių susitikimo Pietų Kinijoje.
Rusijos vadovas pabrėžė, kad bet kokios pajėgos turėtų tik „užtikrinti saugumą“ ESBO beginklei misijai. Tarptautinių pajėgų veikimo zona turėtų būti ties Ukrainos karius ir Rusijos palaikomus separatistus skiriančia „demarkacine linija“ ir jos turėtų būti įvestos tik atitraukus sunkiąją ginkluotę, tvirtina V. Putinas.
Neseniai K. Volkeris yra sakęs, kad Rusija jau pasirengusi sutikti, kad JT taikos paramos misija būtų vykdoma ne tik Donbaso paribyje, o ir platesnėje jo teritorijoje.