Birželio 11 d. priimtas sprendimas nutraukti I. Golunovo baudžiamąjį tyrimą dėl prekybos narkotikais yra retas atvejis, kai Rusijos teisėsauga nusileidžia, juk valdant Vladimirui Putinui jos galia – praktiškai beribė, rferl.org rašo apžvalgininkas Toddas Prince'as.
I. Golunovas, atskleidęs Maskvos pareigūnų korupciją ir apie tai parašęs Latvijoje įkurtame Rusijos naujienų portale „Meduza“, buvo išleistas į laisvę po protestų ir žiniasklaidos pasipiktinimo neva sufabrikuotais kaltinimais, skirtais jį užčiaupti.
Beveik 25 000 žmonių parašė „Facebook“, kad birželio 12-ąją, nacionalinės šventės dieną, Maskvoje dalyvaus nesankcionuotame proteste ir reikalaus paleisti žurnalistą.
Nelegalus protestas, ko gero, būtų pasibaigęs susirėmimais su policija, likus vos savaitei iki V. Putino kasmetinės pokalbių laidos.
Tačiau Rusijos analitikai suskubo nurodyti, kad netikėtai ankstyvas I. Golunovo paleidimas nereiškia, jog Kremlius ėmė švelniau žiūrėti į pilietinę visuomenę ar stiprinti kovą su korupcija. Vos prieš dieną teisėsauga nubaudė gerai žinomą aktyvistą Leonidą Volkovą 15 parų arešto už mitingo organizavimą.
„Problema yra ta, kad ši nedidelė pergalė – izoliuota. Ji nepakeičia sistemos iš pagrindų“, – „Laisvosios Europos radijui“ / „Laisvės radijui“ sakė Marija Snegovaja, Europos politikos analizės centro darbuotoja, besidominti Rusijos vidaus politika.
Vieno Rusijos analitiko teigimu, I. Golunovas paprasčiausiai nebuvo toks svarbus valdžiai, kad dėl jo aukotų savo reitingus. „Jei aukšto rango pareigūnai būtų laikę žurnalistą rimtu priešu, protestai vargu ar būtų sustabdę baudžiamąją bylą“, – Rusijos laikraščiui „Vedomosti“ sakė Aleksejus Makarkinas, Politinių technologijų centro politikos analitikas.
I. Golunovas paleistas į laisvę šalyje augant nusiskundimams dėl pragyvenimo lygio, nes nukritusios naftos kainos ir Vakarų sankcijos sukėlė jau penkerius metus trunkančią ekonomikos stagnaciją.
Augantis socialinis nerimas
Praėjusiais metais Rusijoje buvo padidintas pensinis amžius. Šis sprendimas sukėlė daugelio gyventojų pasipiktinimą ir sumažino V. Putino populiarumo reitingus.
Gegužės mėnesį valstybės finansuojamo Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) surengtos apklausos rezultatai parodė, kad visuomenės pasitikėjimas prezidentu pasiekė žemiausią lygį nuo pat jo valdymo pradžios beveik prieš 20 metų.
Nepriklausomos viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Levados centras“ praėjusį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, beveik ketvirtis Rusijos gyventojų yra pasiruošę protestuoti dėl geresnių pragyvenimo sąlygų ir pilietinių teisių. 2018 m. pradžioje tokių gyventojų buvo mažiau nei 10 %.
Rusijos valdžia atsisakė planų ketvirto pagal dydį šalies miesto populiarioje aikštėje statyti stačiatikių bažnyčią, kai šimtai nepatenkintų gyventojų išėjo į gatves. Regiono pareigūnai sakė ieškosiantys kitos vietos.
Analitikų teigimu, I. Golunovo paleidimas į laisvę kiek apramins visuomenę, panašiai kaip nutiko nusprendus nebestatyti bažnyčios Jekaterinburge.
„Kremlius yra susirūpinęs dėl augančio socialinio nerimo, mažėjančių disponuojamųjų pajamų ir nelaimingų žmonių. Sprendimai I. Golunovo byloje ir Jekaterinburge yra pavyzdžiai, kaip Kremlius bando suvaldyti protestus“, – sakė M. Snegovaja.
I. Golunovui išėjus į laisvę, organizatoriai atšaukė nesankcionuotą protestą, turėjusį įvykti birželio 12 d., ir pareiškė, kad toliau prašys Maskvos valdininkų leidimo šį mėnesį surengti demonstraciją.
Kremlius siekė užbaigti I. Golunovo bylą iki birželio 20 d., kuomet V. Putinas dalyvaus kasmetinėje pokalbių laidoje. Jos metu prezidentas atsiliepinėja į neretai iš anksto surežisuotus gyventojų skambučius, birželio 10 d. pranešė naujienų portalas „Proekt“.
„Reikia sumažinti visuomenės nepasitenkinimą iki pokalbių laidos dienos“, – rašė „Proekt“, cituodamas V. Putino administracijai artimus žmones.
Solidarumo demonstravimas
I. Golunovo areštas ir, daugelio manymu, sufabrikuoti kaltinimai, užtraukiantys iki 20 metų laisvės atėmimo bausmę, savotiškai suvienijo daugelį Rusijos žmonių ir sukėlė jų pasipiktinimą.
„Komsomolskaja Pravda“ teigimu, daugiau nei trečdalis Rusijos kalinių leidžia dienas už grotų dėl prekybos narkotikais. Rusijos deputatai planuoja pateikti įstatymo projektą, sušvelninantį bausmes už prekybą narkotikais, birželio 11 d., po naujienų apie I. Golunovo paleidimą, pranešė vietos žiniasklaida.
„I. Golunovo areštas – aktualus mums visiems, nes tokioje situacijoje gali atsidurti bet kuris“, – radijo interviu birželio 10 d. sakė Ilja Varlamovas, populiarus Rusijos tinklaraštininkas. Jis pridūrė, jog policininkams lengva piktnaudžiauti prekybą narkotikais draudžiančiais įstatymais, norint ką nors įkalinti.
Čečėnijos pilietinių teisių aktyvistas Ojubas Titijevas buvo suimtas 2018 m. už marihuanos laikymą. Jo teigimu, narkotikus pakišo teisėsaugos pareigūnai. Birželio 10 d., aidint nepasitenkinimui dėl I. Golunovo, Rusijos valdžia pareiškė, kad O. Titijevas bus anksti paleistas iš kalėjimo.
Prie I. Golunovo paleidimo prisidėjo ir susivieniję Rusijos žurnalistai. Birželio 10 d. trys pagrindiniai šalies laikraščiai – „Vedomosti“, „Kommersant“ ir RBK – savo pirmuosiuose puslapiuose išspausdino beveik identiškus straipsnius, pavadintus „Aš esu / mes esame Golunovas“, ir ragino paleisti žurnalistą bei pradėti jį sulaikiusių pareigūnų tyrimą.
„Tokio solidarumo demonstravimo nebuvo ankstesnių išpuolių prieš Rusijos nepriklausomą žiniasklaidą metu, įskaitant valstybės valdomos įmonės „Gazprom“ atliktą kanalo NTV perėmimą, žinių portalo „Lenta“ redaktorės Galinos Timčenko atleidimą ar laikraščio „Novaja Gazeta“ tiriamosios žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą“, – birželio 9 d. „Twitter“ rašė Londono karališkojo koledžo Rusijos instituto vadovas Samas Greenas.
„Rusijos žurnalistai seniai apgailestauja, kad jiems trūksta bendrumo, gildijos, kuri užtikrintų, jog vyriausybei užpuolus vieną žiniasklaidos agentūrą, jai tektų kovoti su visomis. Negalima sakyti, kad reikalai pasikeitė, tačiau yra priežasčių manyti, jog jie keičiasi“, – rašė jis.