Draudimą pirmadienį paskelbė Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vykdomasis komitetas. To buvo tikimasi, nes WADA jau anksčiau šiais metais sužinojo, kad Maskvos antidopingo laboratorijos duomenų bazė, kurią ji turėjo patikrinti, buvo pakeista, ištrinant teigiamus testų rezultatus.
WADA duomenų bazę palygino su ankstesne versija, kurią jai perdavė informatorius, greičiausiai – buvęs laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas, gyvenantis JAV ir ginamas kaip liudytojas.
Nuo tada, kai buvo nustatyti pakeitimai, Rusijos sporto pareigūnai tvirtino, jog G. Rodčenkovas pats tai ir padarė, nes kurį laiką po išvykimo iš Rusijos 2015 m. išsaugojo galimybę valdyti duomenų bazę nuotoliniu būdu.
Tačiau tuo netiki net ir dabartinis Rusijos antidopingo agentūros vadovas Jurijus Ganusas: WADA jam parodė, kad kai kurie pakeitimai buvo daryti šiais metais.
Kitaip tariant, visi dopingo draudimai, nuo 2017 m. taikomi Rusijos sportui, duomenų bazę koregavusiems asmenims nepadėjo suvokti, kad sukčiavimo laikai pasibaigė. Yra ir kitų požymių, rodančių, kad kai kurios Rusijos sporto federacijos ir treneriai žinutės nenuskaitė: praėjusio mėnesio pabaigoje Tarptautinės atletikos federacijų asociacijos įkurtas antidopingo organas „Athletics Integrity Unit“ apkaltino Rusiją bandant sutrukdyti tyrimui dėl šuolininkų į aukštį dopingo testų vengimo.
WADA draudimas yra griežtesnis nei sankcijos, kurias anksčiau Rusijos sportininkams ir sporto funkcionieriams buvo skyrę WADA, tarptautinės federacijos ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Rusams jau pernai teko rungtyniauti po neutralia vėliava žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange (Pietų Korėja) ir daugelyje kitų svarbių renginių. 2017 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate Rusijos sportininkėms netgi buvo uždrausta nusilakuoti nagus nacionalinės vėliavos spalvomis.
Tačiau dabar visoms sporto federacijoms buvo nurodyta uždrausti Rusijos vėliavą ir himną bei perkelti Rusijai skirtus renginius kitur, nebent tai būtų „teisiškai ar praktiškai neįmanoma“.
Tai reiškia, kad Rusija gali prarasti tris pasaulio
čempionatus, kuriuos ji turėjo organizuoti: tinklinio 2022 m., ledo ritulio 2023 m. ir vandens sporto 2025 m. Rusijos nacionalinė rinktinė 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate Katare bus priversta vilkėti neutralius marškinėlius. Užtai Rusija galės organizuoti savo rungtynių dalį „Euro 2020“ futbolo čempionatuose, nes tai bus regioninis, o ne pasaulinis turnyras.
Net ir norėdami varžytis „už save“, o ne už savo šalį, Rusijos sportininkai turės parodyti absoliučiai švarius dopingo vartojimo įrašus, o jų įrašai liūdnai pagarsėjusioje Maskvos laboratorijos duomenų bazėje negalės būti pakeisti. Testai jiems bus ypač griežti.
Vis dėlto ateinantys ketveri metai bus niūrūs ir „švariems“ Rusijos sportininkams – ne tik todėl, kad jie negalės mojuoti šalies vėliava. Bus sunku pasitvirtinti rėmimo sandorius už Rusijos ribų. Kai kurie sportininkai, norėdami pritraukti rėmėjus, greičiausiai susigundys pasikeisti tautybę. Kiti sukąs dantis ir varys toliau, įskaitant šuolių į aukštį pasaulio čempionę Mariją Lasickienę.
„Tai, kas šiandien įvyko, yra gėda, – rašė ji instagrame. – Niekada neketinau keisti tautybės ir nesiruošiu to daryti dabar. Ir toliau įrodinėsiu, kad Rusijos sportininkai yra gyvi, net jei mūsų statusas bus neutralus. Dariau tai ir pastaraisiais metais. Mane jaudina tik tai, kad sportininkams tenka kovoti vieniems, o mūsų sporto lyderiai mus gina tik žodžiais.“
Po WADA sprendimo tie žodžiai liejosi laisvai. Rusijos parlamento pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pareiškė, kad Rusija Pjongčange neturėjo sutikti varžytis po neutralia vėliava.
„Šiandieninis sprendimas tėra tendencijos, kuria siekiama pašalinti Rusijos varžovus iš tarptautinių sporto šakų, tęsinys“, – pažymėjo jis.
Kai kurios Rusijos sporto figūros ir funkcionieriai paragino organizuoti alternatyvius sporto renginius – tarkime, BRICS žaidynes sportininkams iš Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos.
Tačiau nei pasipiktinimas dėl tariamo Vakarų priešiškumo, nei karštligiškas alternatyvų visuotinai pripažintoms žaidynėms ieškojimas nieko nekeičia tokiems sportininkams, kaip M. Lasickienė, kuri jau ne kartą įrodė, kad nevartoja draudžiamų medžiagų, arba įkvėpimą pagavusiai Rusijos nacionalinei futbolo komandai, kuri nustebino šalį savo kovinga dvasia per 2018 m. Pasaulio taurės varžybas.
Vienintelė praktinė pagalba, kurios šie sportininkai gali tikėtis iš Rusijos sporto pareigūnų, yra apeliacija Šveicarijoje veikiančiam Sporto arbitražo teismui – tačiau net ir šį paskutinį šiaudą Jurijus Ganusas laiko pasmerktu nesėkmei.
Iš esmės nesutikdami prisipažinti suklastoję duomenų bazę ir WADA pateikę neteisingus rezultatus bei mėginių pavyzdžius, Rusijos sporto funkcionieriai, o kartu su jais ir Kremlius, nutarė tiesiog pralaukti jiems nustatytas sankcijas.
Tai aukšta kaina, kurią tenka mokėti už trumpai tetrukusį prezidento Vladimiro Putino triumfą 2014 m. Žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje: 50 milijardų dolerių vertės šou, per kurį Rusija laimėjo daugiausiai medalių – ir kur prasidėjo dopingo skandalas.
Tą patį žaidimą Kremlius žaidžia ir su sankcijomis, kurios jam buvo paskirtos dėl agresyvių veiksmų Ukrainoje. Rusija mieliau sutiks ištverti finansavimo ir prekybos apribojimus, nei pripažins, kad suklydo.
Tačiau tam tikra prasme sporto skandalas yra dar blogiau. V. Putinas ir jo sporto hierarchijos pavaldiniai iš principo nutarė nusimesti bet kokią kaltę dėl žalos, kurią jie daro konkrečių žmonių – Rusijos pasididžiavimo – sportinei karjerai, nes, jų požiūriu, kaltės dėl akivaizdaus sukčiavimo pripažinimas pakenktų šalies reputacijai.
Netekę olimpinių ambicijų, rusai neturėtų puoselėti iliuzijų: jei jų gyvenimas, karjera, viltys kada nors susikirs su būtinybe apsaugoti valstybę nuo menkiausių nepatogumų, jie taip pat bus paaukoti. Nė nemirktelėjus.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.