Jordtas universitete vadovauja laboratorijai, kuri tiria kasdien naudojamų cheminių medžiagų ir jų pagrindu pagamintų priemonių, tarp jų – ašarinių dujų, poveikio žmogui padarinius. Laboratorija bendradarbiauja su įvairiomis JAV žinybomis ir įmonėmis.
„Aš būgštauju, kad tokių veiksmų rezultatas gali būti nauja epidemijos banga“, - cituoja mokslininką leidinys. Anot eksperto, jį „sukrėtė“ ašarinių dujų naudojimo riaušėms slopinti mastas.
Jordtas rėmėsi tyrimu, JAV armijos atliktu 2012 metais, kuris parodė, kad kariškiams, patyrusiems ašarinių dujų poveikį, paskesnėmis dienomis grėsdavo kur kas didesnis pavojus užsikrėsti kvėpavimo takų susirgimais. Analogiški bandymai Turkijoje atskleidė padidėjusią lėtinio bronchito riziką. O viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai dėl rūkymo, bronchito, astmos ar kitų priežasčių, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, didina užsikrėtimo koronavirusu ir sunkesnės ligos eigos riziką.
Nors, pripažino Jordtas, dauguma tyrimų, susijusių su ašarinių dujų naudojimo padariniais, gerokai paseno, todėl sunku išsamiai įvertinti jų įtaką infekcijos plitimui.
Daugelyje Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje (Minesotos valstija). Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.