Kas yra „Storm Shadow“?
„Storm Shadow“ („Audros šešėlis“) yra anglų-prancūzų gamybos sparnuotoji raketa, kurios maksimalus nuotolis siekia apie 250 km. Prancūzai ją vadina „Scalp“ („Skalpas“).
Kaip primena BBC, Didžioji Britanija ir Prancūzija jau nusiuntė šių raketų Ukrainai, tačiau su sąlyga, kad Kyjivas jomis apšaudys tik savo teritorijoje esančius taikinius.
Ši raketa paleidžiama iš lėktuvo, tada lekia beveik garso greičiu ir krisdama žemėn detonuoja didelės sprogstamosios galios kovinę galvutę.
„Storm Shadow“ laikoma idealiu ginklu, galinčiu prasiskverbti pro įtvirtintus bunkerius ir amunicijos sandėlius – tokius, kokius Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Tačiau kiekviena tokia raketa kainuoja beveik 1 mln. dolerių, todėl jos paprastai paleidžiamos sykiu su žymiai pigesniais dronais: dronai paleidžiami pirmi, kad suklaidintų ir išsekintų priešo priešlėktuvinę gynybą (kaip tai daro Rusija Ukrainoje).
Iki šiol jos buvo panaudotos labai efektyviai: „Storm Shadow“ smogė Rusijos Juodosios jūros karinio jūrų laivyno štabui Sevastopolyje, todėl visas Krymas rusų laivynui tapo nesaugus.
Justinas Crumpas, karo analitikas, buvęs britų armijos karininkas ir konsultacinės įmonės „Sibylline“ generalinis direktorius teigia, kad „Storm Shadow“ ukrainiečių rankose yra labai veiksmingas ginklas, tiksliai smogiantis į gerai apsaugotus taikinius okupuotoje teritorijoje.
„Nenuostabu, kad Kyjivas pasisakė už jo naudojimą Rusijos teritorijoje, ypač smogti aerodromams, naudojamiems bombų atakoms, pastaruoju metu trukdžiusioms Ukrainos veiksmams fronte“, – teigė jis.
Kodėl Ukraina nori „Storm Shadow“ dabar?
Ukrainos miestus ir fronto linijas kasdien bombarduoja Rusija.
Daugelį raketų ir sparnuotųjų bombų, kurios siaubia karines pozicijas, daugiabučius namus ir ligonines, paleidžia Rusijos lėktuvai, esantys giliai Rusijos teritorijoje.
Kyjivas skundžiasi, kad draudimas smogti bazėms, iš kurių vykdomos šios atakos, prilygsta vertimui kariauti vieną ranką prisirišus už nugaros.
Šį mėnesį Prahoje vykusiame „Globsec“ saugumo forume netgi buvo išsakyta nuomonė, kad Rusijos karinės oro bazės yra apsaugotos geriau nei dėl šių apribojimų apšaudomi Ukrainos civiliai gyventojai, rašo BBC.
Ukraina vykdo savo pačios novatorišką ir efektyvią tolimojo nuotolio dronų programą.
Kartais šių dronų smūgiai užklupdavo rusus nepasirengusius ir nukrisdavo už šimtų kilometrų Rusijos viduje.
Tačiau dronai gali gabenti tik nedidelį sprogmenų krovinį, be to, dauguma jų aptinkami ir perimami.
Kyjivas teigia, kad norint atremti Rusijos oro smūgius, jam reikia tolimojo nuotolio raketų, įskaitant „Storm Shadow“ ir panašias sistemas, pvz., amerikiečių ATACMS, kurių nuotolis netgi dar didesnis (300 km).
Kodėl Vakarai dvejojo?
Vienas žodis: eskalacija.
Kaip rašo BBC, Vašingtonas nerimauja, kad nors iki šiol visos prezidento Vladimiro Putino „raudonos linijos“, kuriomis jis grasino, pasirodė esąs blefas, leidimas Ukrainai vakarietiškomis raketomis smogti taikiniams Rusijos gilumoje galėtų pastūmėti V. Putiną griebtis atsakomųjų veiksmų.
Baltieji rūmai baiminasi, kad Kremliaus griežtosios linijos šalininkai gali pareikalauti, jog atsakomasis smūgis būtų nukreiptas į raketų tranzito taškus prieš joms pasiekiant Ukrainą, pvz., kurią nors oro pajėgų bazę Lenkijoje.
Jei taip nutiktų, tektų pasinaudoti NATO 5-uoju straipsniu, o tai reikštų, kad aljansas pradėtų karą su Rusija.
Nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Baltųjų rūmų tikslas buvo suteikti Kyjivui kuo didesnę paramą neįsitraukiant į tiesioginį konfliktą su Maskva, nes tai galėtų duoti postūmį katastrofiškam dalykui: apsišaudymui branduoliniais ginklais.
Vis dėlto JAV leido Ukrainai naudoti Vakarų tiekiamas raketas prieš taikinius Kryme ir keturiuose iš dalies okupuotuose regionuose, kuriuos Rusija neteisėtai aneksavo 2022 m. Nors Maskva šiuos regionus laiko savo teritorijos dalimi, jos pretenzijų nepripažįsta nei JAV, nei kitos valstybės.
Kaip „Storm Shadow“ pakeistų karo eigą?
Gali būti, kad jų panaudojimas pasirodytų nepakankamas ir pavėluotas. Kyjivas jau taip seniai prašo leisti naudoti tolimojo nuotolio vakarietiškas raketas Rusijos teritorijoje, kad Maskva ėmėsi atsargumo priemonių tam atvejui, jei apribojimai galiausiai būtų panaikinti.
Ji perkėlė bombonešius, raketas ir kai kurias jas aptarnaujančias infrastruktūras toliau nuo sienos su Ukraina ir už „Storm Shadow“ veikimo zonos ribų.
Vis dėlto Justinas Crumpas iš „Sibylline“ teigia, kad nors Rusijos oro gynyba buvo patobulinta taip, kad galėtų atremti „Storm Shadow“ grėsmę Ukrainos teritorijoje, ši užduotis bus žymiai sunkesnė pačioje Rusijoje, turint galvoje teritorijos, kuri dabar galėtų būti atakuojama, dydį.
„Dėl to bus sunkiau užtikrinti karinę logistiką, vadovavimą ir kontrolę, taip pat teikti paramą iš oro, ir net jeigu Rusijos orlaiviai pasitrauks toliau nuo Ukrainos sienų, kad išvengtų raketų keliamos grėsmės, jiems pailgės fronto linijos pasiekimo laikas ir sąnaudos.“
Matthew Savillas iš karo ekspertų grupės „Rusi“ mano, jog apribojimų panaikinimas atneštų Ukrainai du didelius privalumus.
Pirma, jis galėtų „atrakinti“ kitą sistemą – ATACMS.
Antra, Rusijai iškiltų dilema, kur dislokuoti brangiai kainuojančias priešlėktuvinės gynybos sistemas, o tai, anot jo, galėtų palengvinti Ukrainos dronų prasiskverbimą.
Vis dėlto, pasak M. Savillo, „Storm Shadow“ vargu ar pavyks radikaliai pakeisti situaciją.