Pasak A. Mironovo, netoli J. Gagarino ir V. Seriogino lėktuvo skrydžio zonos skraidė dar vienas naikintuvas MiG-15UTI, pilotuojamas lakūno Andrejevo. Specialistas mano, kad pirmasis MiG-15UTI pateko į kritišką skrydžio režimą, kai pabandė išvengti netikėtai šalimais atsidūrusio antrojo orlaivio.
„Į Gagarino užklausą 10:29:57 – „Užduotį 20-oje zonoje atlikau. Prašau leidimo skristi 320 laipsnių kursu“ – skrydžių operatorius (ar jo padėjėjas) nedelsiant atsakė: „Leidžiu“. Jis veikiausiai lokatoriaus ekrane nepastebėjo, kaip pavojingai viena kitos link artėja Seriogino – Gagarino ir Andrejevo lėktuvų žymės. Jei skrydžių operatorius būtų atlikęs savo pareigas, jis, pažvelgęs į lokatoriaus ekraną, komandą „Leidžiu“ nedelsiant būtų papildęs dviem žodžiais – „nemažinant aukščio“. Tačiau žodžiai „nemažinant aukščio“ taip ir nebuvo pasakyti. Rezultatas – katastrofa“, - pasakojo A. Mironovas.
Ekspertas tvirtina, kad atsakymą dėl pirmojo kosmonauto žūties priežasčių pavyko rasti kruopščiai išanalizavus pirmosios redakcijos radijo ryšio pokalbių išklotines, sukonspektuotas blanknote. Tačiau A. Mironovas pažymi, jog katastrofos tyrimo specialistams nepavyko nustatyti, kas tragedijos momentu stebėjo radarą.
J. Gagarinas kartu su skrydžių instruktoriumi V. Serioginu žuvo 1968 metų kovo 27 dieną, per treniruotę skrisdami mokomuoju naikintuvu MiG-15UTI. Jų lėktuvas sudužo netoli Novoselovo kaimo Vladimiro srities Kiržačsko rajone.
Anot oficialios versijos, dėl pilotų atlikto staigaus manevro lėktuvas pateko į kritinį skrydžio režimą ir pradėjo kristi (dėl neteisingai aplink sparną cirkuliuojančių oro srautų staigiai dingo keliamoji jėga). Priežasčių, kurios galėjo išprovokuoti šį manevrą, komisija nenustatė.
Anot sovietų kosmonauto Aleksejaus Leonovo versijos, pateiktos 2017 metais knygoje „Žmogus ir kosmosas“, MiG-15UTI pateko į sūkurį, kurį sukėlė šalimais praskridęs viršgarsinis lėktuvas Su-15. A. Leonovas buvo davęs žodį neatskleisti lakūno, kurio veiksmai nulėmė dviejų žmonių žūtį, pavardės.