„Tikroji NATO ir ES strategija orientuojasi į tarptautinės tvarkos atkūrimą – ši tvarka turėtų būti tokia, kokia egzistavo iki Rusijos agresijos Gruzijoje 2008-aisiais ir Ukrainoje 2014-aisiais. Šie tikslai kol kas nebuvo pasiekti“, – aiškina A. Illarionovas.
„[Rusijos] sulaikymo planai Baltijos šalims ir kitoms Rusijos kaimynėms reiškia pastebimą NATO strategijos pokytį: užuot reagavus į ištikusią agresiją, imamasi prevencinių priemonių ir ten siunčiamos įvairiatautės karinės grupės. Tačiau būtina daryti dar daugiau“, – mano leidinio pašnekovas.
A. Illarionovo manymu, Europoje didžiausią grėsmę iš Maskvos pusės patiria Baltarusija. „Ši šalis nėra nei NATO, nei kokio nors kito karinio aljanso narė, ji neturi veiksmingos apsaugos. Kyla klausimas, ką darytų NATO ir ar apskritai ką nors darytų, jei Baltarusija būtų užpulta ir patirtų aneksiją“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie tai, kokių priemonių Maskva gali imtis Baltarusijos atžvilgiu, A. Illarionovas kalbėjo: „Tarkime, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka galėtų išeiti į mišką grybauti ir daugiau nebegrįžti. Anksčiau teko įsitikinti, kad Maskva turi daug galimybių pašalinti žmones. O juk jei Baltarusijoje dings svarbiausias asmuo, niekas kitas negalės duoti nurodymų. Tada greitai susvyruotų visa sistema.“
Ekspertas pažymi, kad Baltarusijoje žmonės jau 25 metus seka tik vieną asmenį – A. Lukašenką, o įpėdinio jis neturi.
„Taip pat nėra veiksmingos pilietinės visuomenės, veiksmingų partijų ir veiksmingo parlamento“, – pabrėžė A. Illarionovas.
„90 procentų gyventojų kalba rusiškai, dauguma žmonių yra stačiatikiai, o Rusija šalyje iš esmės pasižymi teigiama reputacija. Todėl V. Putinas čia be vargo susitvarkytų. (...). Ukrainoje prasidėjus kariniams veiksmams oligarchas suformavo savo batalionus, kad pasipriešintų rusų agresoriams. Tai buvo aktyvios pilietinės kultūros ženklas. Baltarusijoje tokios nėra“, – tęsė A. Illarionovas.
Kalbėdamas apie Rusijos interesus Artimuosiuose Rytuose, A. Illarionovas pažymėjo, kad ten V. Putinas „pademonstravo, jog jis yra žymiai gudresnis ir ištvermingesnis, nei buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, nei dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jie abu kartu sudėjus“.
„Iki 2015 metų visi galvojo, kad amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose yra dominuojanti jėga. Po V. Putino intervencijos ir dalinio D. Trumpo įvykdyto JAV pajėgų išvedimo iš Sirijos visi staiga suprato: amerikiečiai palieka šalį, o rusai ateina. (...) Nuo to laiko geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose kardinaliai pasikeitė V. Putino naudai. Dabar amerikiečiai yra visiškai ignoruojami. Tai didelė politinė V. Putino pergalė“, – aiškina ekspertas.