Informacija apie Rusijos karinio jūrų laivyno flagmaną lėktuvnešį „Admirol Kuznecov“ ir dar šešis karo laivus Lamanšo sąsiauryje penktadienį apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą. Apie rusų karo laivų kelionę skelbė tiek Rusijos, tiek Didžiosios Britanijos, tiek žemyninės Europos žurnalistai.
Penktadienį pastebėtus rusų laivus tarptautiniuose Lamanšo sąsiaurio vandenyse sekė Didžiosios Britanijos karališkasis jūrų laivynas.
Lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“ gabena naikintuvų, žvalgybos ir atakos sraigtasparnių bei sparnuotųjų raketų, kurie bus naudojami karinei kampanijai Sirijoje, kur rusai padeda šalies prezidento Basharo al Assado režimui, besipriešinančiam opozicijos pajėgoms.
Rusijos saugumo klausimų ekspertas Keiras Gilesas „The Independent“ sakė, kad Rusijos noras padidinti savo karinę galią ir sustiprinti įtaką Sirijos konflikte nėra vienintelis Kremliaus, išsiuntusius karo laivų Lamanšo sąsiauriu, tikslas.
„Mane labiausiai neramina štai kas – kol žiniasklaida ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir žemyninėje Europoje eskaluoja būtent šį incidentą, visų akys nukreiptos į konkretų tašką, o Rusija kažkur kitur gali daryti kažką kitą“, – samprotauja ekspertas.
„Iš tikrųjų, nesiimdami jokių neatsakingų ir neapgalvotų veiksmų, pakeliui į rytinius Viduržemio jūros vandenis rusai pasiekė net du pagrindinius tikslus. Pirmiausia, jie vėl atkreipė viso pasaulio dėmesį į Rusijos karinę galią, o tai viena iš galingiausių atgrasymo priemonių, puikiai veikiančių prieš Vakarus. Antras svarbus dalykas – jie be didesnių pastangų pritraukė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, visų akys nukrypo į vieną blizgų objektą, kuris greičiausiai paprasčiausiai atitraukė dėmesį nuo kitur vykstančių svarbių dalykų“, – samprotauja ekspertas.
„Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programoje dirbantis K. Gilesas tvirtina, kad panašūs metodai buvo naudojami ir siekiant nukreipti dėmesį nuo naujų karinių veiksmų Ukrainoje, o Vakarų pareigūnai rusų taktiką ir tikruosius užmojus „suprato kiek per vėlai“.
„Galėtume kalbėti apie svarbius pokyčius viename iš daugelio taškų. Tai gali būti Ukrainoje, Sirijoje ar kažkur kitur, kur Rusiją masina turimi interesai, ten, kur egzistuoja reali konkurencija ir varžymasis su Vakarais. Pasirinkimo variantų tikrai nemažai“, – teigia K. Gilesas.
2014 metais žiniasklaida labai didelį dėmesį skyrė „humanitariniam konvojui“, kuris iš Rusijos vyko į Rytų Ukrainą. Sunkvežimių kelionę nuodugniai sekė žurnalistai ir naujienų agentūros iš viso pasaulio.
Tuometinis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas tada buvo vienas iš tų, kurie išsakė mintį, esą ši operacija buvo savotiška dūmų uždanga, skirta paslėpti Rusijos pajėgų vykdytą operaciją prieš Ukrainos pajėgas. Tuo metu Kremlius primygtinai neigė besikišąs į konfliktą Ukrainos viduje.
K. Gilesas tvirtina: jeigu vienintelis Rusijos tikslas buvo septyniais karo laivais į Siriją nusigabenti ginkluotės, pasirinktas maršrutas tikrai ne pats tinkamiausias tokiai misijai.
Laivai, tarp kurių jau minėtasis lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“, kreiseris „Piotr Velikyj“, eskadrinis minininkas „Vice-Admiral Kulakov“, karo laivai „Severomorsk“ ir keli atsargas gabenantys laivai, turėjo plaukti kolona, laikydamiesi „laivybos srautų dalijimo schemos“ Doverio sąsiauryje.
„Lamanšo kanalas – vienas iš judriausių ir užimčiausių laivybos kelių pasaulyje, todėl toks milžinas kaip „Admiral Kuznecov“ gali labai lengvai sukelti rimtų problemų vien savo buvimu – net ir nesiimdamas jokių agresyvių veiksmų. Tokie laivai gali aplinkiniams sukelti galvos skausmą pačiais įvairiausiais būdais, tačiau nėra jokios svarios priežasties manyti, kad jie imsis kokių nors veiksmų, nes tikslas jau pasiektas“, – sako K. Gilesas.
Incidentas Lamanšo sąsiauryje – naujausia įtampos, regione tvyrančios tarp Rusijos pajėgų ir NATO valstybių narių, išraiška.
Ne kartą NATO buvo priverstas kelti savo naikintuvus, Rusijos karo lėktuvams rizikingai priartėjus prie nepriklausomos oro erdvės. Tarptautinę bendruomenę ne kartą išgąsdino ir vos per plauką prasilenkę orlaiviai.
Incidentai fiksuoti augant įtampai dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės operacijos Sirijoje, Ukrainos konflikto ir trinties su Europos Sąjunga dėl sankcijų. K. Gilesas sako, kad Rusijos valdžia siekia stiprinti karinės galios įvaizdį ir pademonstruoti pasirengimą atgrasyti oponentus nuo bandymų prieštarauti šalies užsienio politikai.
„Tokia taktika labai sklandžiai dera prie sampratos, jog karas su Vakarais neišvengiamas, o Rusija esą jam puikiai pasirengusi. Iš esmės konfliktas jau vyksta, tačiau nėra tiesioginio karinio susirėmimo, nes, pasiekus tokią stadiją, Rusijai nebebūtų, kur pasidėti, prasidėtų pražūtingos bėdos“, – sako ekspertas.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May smerkia Rusijos prezidento V. Putino strategiją Sirijoje. Savo poziciją ji pakartojo ir penktadienį, apkaltindama Rusiją „dėl pasibjaurėjimą keliančių žiaurumų“, vykdomų neva padedant B. al Assado režimui.
Premjerės teigimu, reikalinga „griežta ir vieninga Europos pozicija Rusijos agresijos akivaizdoje“. Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius seras Michaelas Fallonas sako, kad laivai Lamanšo sąsiauryje buvo skirti patikrinti britų galimybes ir užtikrinti, kad britų laivai juos atidžiai sekė ir stebėjo.
Rusijos karo laivai iš Lamanšo sąsiaurio išplaukė penktadienio popietę ir tęsė savo kelionę į pietus.