Kelias nuo žvalgybos darbuotojo, iki kovotojo už teisingumą
2013 metais E. Snowdenas pasidalijo slapta informacija, kuri atskleidė NSA ir žvalgybos aljanso „Five Eyes“ vykdomas slapto sekimo programas. Šiose programose taip pat dalyvavo telekomunikacijų bendrovės ir kitos valstybės. Manoma, jog E. E. Snowdeno nutekimo mastai – nuo 50 iki 200 tūkstančių NSA dokumentų. Iš šių dokumentų buvo sužinota, jog NSA buvo neteisėtai surinkę milijonus elektroninio pašto kontaktų sąrašų, rinko el. laiškų turinį, nustatinėjo mobiliųjų telefonų vietą – ir tuo pažeidimų sąrašas nesibaigia.
Be to, E. Snowdeno nutekinta informacija taip pat sukėlė įtampą tarp JAV ir jos sąjungininkių – pasirodė, jog JAV šnipinėjo Braziliją, Prancūziją, Meksiką, Britaniją, Kiniją, Vokietiją, Ispaniją ir kitas valstybes. Tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog „šnipinėjimas tarp draugų yra nepriimtinas“, ir palygino NSA su Rytų Vokietijos režimo Stasi pareigūnais.
E. Snowdenas greitai tapo populiarus tarp Vakarų Europos gyventojų – kai kuriose valstybėse jį teigiamai vertino net 80 proc. gyventojų. Teigiama, jos E. Snowdeno paviešinti duomenys leido pradėti platesnę diskusiją dėl asmens privatumo teisių ir žvalgybų agentūrų galios.
„Ilgą laiką sąmokslo teorijose buvo kalbami tokie dalykai – JAV žvalgyba turimomis priemonėmis visus seka – paprastus žmones, kitų valstybių lyderius. Bet kadangi ilgą laiką nebuvo įrodymų, tai tebuvo sąmokslo teorija. E. Snowdenas pateikė įrodymus, įrodė, jog tai ne visai sąmokslo teorija – buvo sekama Vokietijos kanclerė Merkel ir kiti. Daugelis žmonių tai laikė laisvės ir demokratijos žingsniu. Tad eilinių Vakarų valstybių piliečių akyse E. Snowdenas buvo lyderis, įrodęs, kad JAV žvalgybos tarnybos užsiiminėjo nelegalia ar nedemokratiška veikla“ , – komentuoja pašnekovas.
Šie klausimai kasmet tampa vis svarbesni, nes vis daugiau informacijos mes keliame į internetą, medžiaga tampa skaitmenizuota. Tokiomis sąlygomis vis didesnį svorį įgyja žvalgyba.
Tad nekeista, jog E. Snowdenas pelnė nemažai simpatijų ne tik tarp Vakarų Europos valstybių gyventojų, bet ir teigiamo vaizdavimo medijose.
„Holivudas yra sukūręs filmų, kuriame E. Snowdenas vaizduojamas kaip svajoklis, idealistas, Robinas Hudas, kovotojas prieš sistemą“, – teigia akademikas.
Kovotojas už teisingumą ar valstybės išdavikas?
Tačiau, yra ir kita įvykių interpretacija. JAV žvalgybos pareigūnai sakė, jog didžiausia problema – ne tai ką jis atskleidė, o sukurtas precedentas.
„Išviešindamas paslaptis jis sukūrė precedentą, kad ir kiti, nesutinkantys su JAV kursu, priėję prie konfidencialios informacijos galėtų ją nutekinti į internetą. Dėl to E. Snowdeną spaudžia visa JAV teisingumo mašinos jėga“, – papildo pašnekovas.
Taip pat teigiama, jog E. Snowdenas galėjo pakenkti kitiems žvalgybos tarnybų darbuotojams.
„Išviešinant informaciją žala dar padaroma randant tinkamus metodus. Tokiu būdu jis galimai į pavojų stato ir kitus JAV saugumo tarnybose dirbančius asmenis, kurie dirba kad ir Rusijoje, Kinijoje ar Irane, kurie vėliau bijos suteikti informaciją, nes po tokių kaip E. Snowdenas, jų gyvybei gali grėsti pavojus“, – pasakoja pašnekovas.
Ši problema – būdinga ir kitiems duomenų nutekintojams.
„Kiek anksčiau, „WikiLeaks“ teigė, kad programišių pagalba, yra surinkę visų valstybių konfidencialią informaciją ir ją tuoj paviešins. Realybė buvo kiek kitokia – pasirodė, jog „WikiLeaks“ informaciją gaudavo daugiausiai ne kibernetinių įsilaužėlių dėka, o dėl to, kad kai kurie asmenys, turėję prieigą prie slaptos informacijos, ją paviešino“, - kalbėjo pašnekovas.
Greitai situacija tapo nekontroliuojama. Nors „WikiLeaks“ susikūrė kaip idealistų ir kovotojų už teisingumą, skaidrumą puslapis, greitai jų medžiaga pradėjo naudotis kitų šalių specialiosios tarnybos.
E. Snowdenas tapo puikiu taikiniu, siekiant JAV parodyti, jog ši praktika ateityje toleruojama nebus.
„JAV specialiosios tarnybos pamatė, jog yra didelė problema, prie konfidencialios medžiagos prieina didelis ratas žmonių ir tas ratas žmonių nusprendė, jog elgsis ne pagal parašytas procedūras, o taip, kaip jiems atrodo geriau. Jiems atrodo geriau tą informaciją išviešinti visiems. Tokiu būdu į pavojų pastatomi ir kiti su šia informacija dirbantys žmonės, kiti informacijos nutekintojai. Specialiųjų tarnybų teigimu, dėl to ir pradėtas persekiojimas“, – pasakoja docentas.
„Be to, E. Snowdenas nuėjo toliau nei kiti duomenų nutekintojai. Informacija gali būti trijų tipų – riboto naudojimo, slapta ir visiškai slapta informacija. Chelsea Manning išviešino riboto naudojimo, taigi žemiausio laiptelio informaciją. E. Snowdeno išviešinta informacija buvo aukštesnio lygio – ne riboto naudojimo, o slapta. Greičiausiai E. Snowdenui būtų svarstomas valstybės išdavimo klausimas. O tai yra rimtas kaltinimas, gresiantis labai ilgais metais kalėjimo“, – papildo pašnekovas.
Posūkis į Rytus
E. Snowdeno ir Rusijos ryšiai kėlė abejonių jau seniai – iš karto kilo abejonių, kodėl E. Snowdenas pasirinko bėgti būtent į Rusiją. Anot E. Snowdeno, jis bėgo siekdamas išvengti ilgų metų kalėjimo. Tuo metu santykiai su JAV jau buvo sugadinti, tad į Rusiją jis bėgo tikėdamasis nebūti išduotas.
„Jis turbūt pasirinko paprastesnį, greitesnį variantą – aš pabėgsiu ir viskas. Tokiu būdu gal apsisaugosiu nuo kalėjimo. Galbūt jis turėjo kokių motyvų, kad išviešinus informaciją bus sukelta griūtis, cunamis, viskas pasikeis. Jam bus atleista, jis galės grįžti namo ant balto žirgo. Jo apskaičiavimas buvo neteisingas, taip neatsitiko“, – pasakoja pašnekovas.
E. Snowdeno advokato teigimu, pilietybę jis gavo pagal bendrą tvarką, o pagrindinis motyvas – tikslas apsaugoti šeimą nuo politinio persekiojimo. Vis dėl to, tokios aplinkybės kelia klausimų – juk Rusija pilietybę E. Snowdenui galėjo suteikti bet kokiu kitu metu.
„Anksčiau ar vėliau tai vis tiek turėjo atsitikti. Ilgai gyventi be pilietybės jis negalėjo, bet jis gavo pilietybę būtent Maskvai patiriant didžiulį spaudimą, ypač dėl įvykių Ukrainoje. E. Snowdeno statuso suteikimas, yra tam tikras parodymas tarptautinei bendruomenei – žiūrėkite, Rusija nėra uždara, įvairaus plauko žmonės gauna prieglobstį“, – teigia pašnekovas.
Dėl savo tarptautinio žinomumo, E. Snowdeno Rusijos pilietybės priėmimas gali būti suvokiamas kaip teigiama žinia Kremliui.
„Šiuo metu tarptautiniame naujienų sraute apie Rusiją yra daug žinių, kurios yra negatyvios. Rusija suteikdama pilietybę norėjo parodyti, jog pas juos ne viskas taip blogai. Kadangi jų rankose yra sprendimas kada duoti pilietybę, kokiu laiku, jie pasirinko būtent tokį laiką, kai galėjo pagerinti savo įvaizdį tarptautinėje žiniasklaidoje. Karo metu propagandoje yra tokia tendencija – jeigu iš fronto ateina neigiamos žinios, reikia surasti žinių, kurios būtų nors kiek teigiamos“, – paaiškina docentas.
„Nemanau, kad gavęs Rusijos pilietybę, E. Snowdenas yra ypatingai dėl to laimingas“, – reziumuoja pašnekovas.