Trečiadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame pareiškė „griežtai nepritarianti“ šiam ir bet kokiems būsimiems Šiaurės Korėjos branduoliniams bandymams, rašo CNN.
Atstovė spaudai Hua Chunying žurnalistams sakė, kad Pekinas nebuvo iš anksto įspėtas apie šį bandymą ir ketina išsikviesti Šiaurės Korėjos ambasadorių, kad pareikštų jam protestą.
„Jei kada nors kinai buvo sulaukę momento, kad atėjo laikas tikrai kažką daryti, tai tas momentas yra dabar“, - sakė buvęs CNN tarptautinis korespondentas Mike`as Chinoy, parašęs knygą „Meltdown: The inside story of the North Korean nuclear crisis“.
„Šiaurės Korėja tikrai nepaprastai įžeidė Kiniją ir Xi Jinpingą asmeniškai. Xi Jinpingas nėra tas vyrukas, kuris nuolankiai tai priimtų“, - teigė jis.
Sunerimusios partnerės
„Šiaurės korėjiečiai tikrai nemėgsta kinų“, - sakė M. Chinoy.
„Jie nekenčia kinų. Jie nekenčia minties, kad kinai gali ateiti ir jiems nurodyti, ką daryti. Tačiau tikrovė ta, kad kinai negali to padaryti“, – sakė jis.
Pchenjano ir Pekino santykiai yra atšalę nuo tada, kai Kim Jong Unas po savo tėvo mirties perėmė šalies vairą ir atsikratė kelių reikšmingų vyriausybės figūrų, turėjusių tvirtų ryšių su Kinija. Tarp jų buvo ir Kim Jong Uno dėdė Jang Song Thaekas.
Kim Jong Unas niekada nesilankė Kinijoje kaip valstybės vadovas ir nėra susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, nors, kaip teigiama, kelis metus siekė tai padaryti.
Kinija Kim Jong Uną laiko „labai klastingu, neatsakingu ir nesubrendusiu lyderiu“, sakė Yonsei universiteto tarptautinių santykių profesorius Lee Jung Hoonas.
Praėjusį mėnesį Kim Jong Uno asmeninė merginų muzikos grupė „Moranbong“ išskrido į Kiniją surengti kelių koncertų, bet netikėtai savo gastroles atšaukė ir grįžo į Šiaurės Korėją.
Valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ vėliau skelbė, kad gastrolės buvo atšauktos dėl „komunikacijos problemų darbiniame etape“. Tačiau koncertai buvo atšaukti tą pačią savaitę, kai Šiaurės Korėja pirmą kartą pareiškė savo ginkluotės arsenalą papildžiusi vandeniline bomba.
Kodėl Kinija palaiko Šiaurės Korėją?
„Jų santykiai iš esmės yra disfunkciški, bet tai yra naudinga visų interesams“, - teigė Rytų Azijos branduolinių ginklų neplatinimo studijų direktorius Jeffrey Lewisas iš Jameso Martino branduolinių ginklų neplatinimo studijų centro.
Šiaurės Korėja yra tarsi buferis tarp Kinijos ir svarbios JAV sąjungininkės bei abipusės gynybos partnerės Pietų Korėjos.
Labiau negu kažko kita Pekinas trokšta stabilumo prie savo sienų, o Pchenjanas, nepaisant branduolinių bandymų, iš esmės tai suteikia.
„Kinija tikrai nenorėtų dramatiško Šiaurės Korėjos žlugimo ar kinetinių ginklų karo prie savo slenksčio“, - teigė Pietų Korėjos Ewhos universiteto Konfliktų valdymo centro direktorius Jasperas Kimas.
Stipri branduolinių ginklų programa stiprina Kim Jong Uno režimą ir stabilizuoja jo valdymą, o tai mažina tikimybę, kad jis bus nuverstas – tiek iš vidaus, tiek iš išorės, ir kad šalyje kils chaosas, kuris priverstų milijonus pabėgėlių užplūsti Kinijos sieną.
Šiaurės Korėja taip pat yra svarbus Pekino įrankis „didesnio masto šachmatų žaidime tarp JAV ir Kinijos Azijos Ramiojo vandenyno regione“, pažymi Lee Jung Hoonas.
Tam tikrą vaidmenį atlieka ir istorija, nors jos reikšmė vis mažėja, nes dabartinė Šiaurės Korėjos ir Kinijos lyderių karta yra labiau nutolusi nuo Korėjos karo, kurio metu Mao Zedongas pasiuntė savo karius Kim Il Sungui paremti.
Pekino dilema
Šiaurės Korėja yra viena labiausiai izoliuotų valstybių pasaulyje. Jungtinės Tautos (JT), Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir virtinė kitų šalių taiko griežtus apribojimus bendradarbiavimui su Šiaurės Korėjos vyriausybe ar įmonėmis.
Nors Pekinas palaikė ankstesnes JT rezoliucijas dėl griežtesnių sankcijų, M. Chinoy sako, kad iš tikrųjų „sankcijų įgyvendinimas iš Kinijos pusės nėra toks griežtas“.
Efektyvaus sankcijų įgyvendinimo stoka reiškia, kad Kinija nedelsdama galėtų sustiprinti spaudimą Šiaurės Korėjai, pavyzdžiui, nutraukti prekybą ir naftos tiekimą ar uždrausti Šiaurės Korėjos lėktuvams įskristi į Kinijos oro erdvę.
Kinija taip pat galėtų uždrausti valstybinėms ir privačioms bendrovėms užsiimti verslu Šiaurės Korėjoje. Taip jau buvo įvykę 2013 metais, kai Kinijos bankas nutraukė bendradarbiavimą su Šiaurės Korėjos Užsienio prekybos banku ir atkirto Pchenjaną nuo svarbaus užsienio valiutos šaltinio.
„Spėju, kad Kinija gali padaryti kažką bjauraus ir griežto, tačiau tai nebus pakankamai bjauru ir griežta, kad pajustume skirtumą“, - sakė M. Chinoy.
Kas bus toliau?
„Pagrindinis Kinijos pykčio barometras bus jos pastangų mastas ir būdas, kuriuo ji mėgins sušvelninti kokią nors JT rezoliuciją“, - sakė M. Chinoy.
Pasak diplomatijos šaltinių, praėjusį mėnesį Kinija nesėkmingai bandė blokuoti vieną JT Saugumo Tarybos posėdį dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje.
Saugumo Taryba trečiadienį surengė skubų posėdį – tai pirmasis žingsnis skelbiant naujas sankcijas. Savo pranešime spaudai Taryba pakartojo savo ketinimus imtis „tolesnių reikšmingų priemonių“ prieš Šiaurės Korėją.
„Tai viena iš kelių progų pasaulyje, kai Kinija, JAV ir Rusija tikrai turi dėl kažko susitarti“, - teigė Kinijos nacionalinės tarptautinių studijų asociacijos direktorius Victoras Gao.