Pasak jų, niekada anksčiau visoms visuomenės grupėms priklausantys baltarusiai – nuo paauglių iki gamyklų darbininkų – nebuvo susibūrę į tokio masto protestus visoje šalyje.
Judėjimas neturi aiškaus lyderio, bet jį vienija pyktis dėl rugpjūčio 9-osios rinkimų, kuriuos A. Lukašenka, oficialiais duomenimis, laimėjo surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų. Opozicija tvirtina, kad rinkimai buvo suklastoti.
Dabar prasideda sunkioji dalis, baltarusiams siekiant nušalinti 26 metus valdantį A. Lukašenką, priversti surengti naujus teisingus rinkimus ir užtikrinti demokratinę ateitį 9,5 mln. gyventojų turinčiai šaliai, įsispraudusiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Nors iš pradžių neatrodė užtikrintas, A. Lukašenka vėliau ėmėsi veiksmų savo pozicijoms stiprinti ir, labai svarbu, išlaikė savo pusėje saugumo pajėgas bei politikos elitą. Garsių perbėgėlių į protestuotojų stovyklą yra vos keli.
„Kalbant apie Baltarusijos istoriją, tai, ką matome, neturi precedento“, – sakė Brėmeno universiteto Vokietijoje Baltarusijos ekspertė Olga Dryndova.
„Protestui plačiai atstovaujama visuose socialiniuose sluoksniuose“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Pasak O. Dryndovos, protestų judėjimą remia ir tie žmonės, kurie niekada nepolitikuodavo.
„Per Baltarusijos istoriją niekada nebuvo tokio didelio masto žmonių mobilizavimosi“, – pridūrė Europos politinių analizių centrui (CEPA) dirbanti Katia Glod. Jos žodžiais, dabartiniai protestai Baltarusijoje pranoko net pasipiktinimą, kilusį po 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos kaimyninėje Ukrainoje.
A. Lukašenkos varžovei rinkimuose Sviatlanai Cichanouskajai pasitraukus į Lietuvą, protestuotojai mobilizuojasi pasitelkdami populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, ypač jos kanalą „Nexta“, kurį iš Lenkijos tvarko 22 metų tinklaraštininkas Sciapanas Pucila.
Tačiau protestuotojų laukia išbandymas, nes A. Lukašenka atsisako nusileisti. Valstybinė žiniasklaida rodo vaizdo įrašą, kuriame A. Lukašenka demonstruoja šautuvą, o jo 15-metis sūnus Mikalajus vilki neperšaunamą liemenę, savaitgalį gatvėse renkantis prezidento oponentams.
„Absoliuti valdžia“
Didelė pradinio spaudimo dalis buvo streikai svarbiose pramonės įmonėse. Tačiau streikai slopsta, nes valdžia pagrasino atleisti streikininkus ir areštavo jų lyderį Siarhejų Dyleuskį.
Kai Gardino regiono gubernatorius pradėjo dialogą su protestuotojais, A. Lukašenka pakeitė jį sau lojaliu sveikatos apsaugos ministru.
„Manau, kad vienintelis realistiškas tikslas [protestuotojams] yra galbūt priversti valdžią susilaikyti nuo perteklinio smurto ir kankinimų, kuriuos matėme, – sakė K. Glod. – Bet net ir tai nėra garantuota.“
Svarbios protestų judėjimo figūros, tarp jų Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, siekdamos taikaus valdžios perdavimo suformavo Koordinacinę tarybą. Tačiau analitikai abejoja, kad A. Lukašenka yra pasirengęs kokiam nors dialogui.
S. Aleksijevič, kurios knygoje „Laikas iš antrų rankų“ (Vremia sekond hend) aprašoma, kaip paprasti piliečiai išgyveno SSRS subyrėjimą, trečiadienį kviečiama duoti parodymų į Baltarusijos tyrimų komitetą dėl įtariamo bandymo užgrobti valdžią.
„Visa saugumo sistema, kariuomenė ir Vidaus reikalų ministerija, tebėra su Lukašenka. Tai jo paskutinė atrama. Visuomenės atramą jis prarado“, – sakė O. Dryndova.
Atkreipdama dėmesį į prezidento su ginklu atvaizdą ji pridūrė: „Lukašenka vis dar valdžioje ir turi absoliučią valdžią. Daug kas priklauso nuo jo emocingos reakcijos. Dabar pavojinga akimirka.“
„Pamoka diktatoriams“
Didžiulis savaitgalį Minske įvykęs protestas parodė, kad A. Lukašenkos oponentai vis dar gali sukviesti minias. S. Cichanouskaja antradienį Europos Parlamentui sakė, kad Baltarusijoje vyksta „taiki revoliucija“.
Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje vyresnysis bendradarbis Andrejus Kolesnikovas teigė, kad Baltarusijos pilietinė visuomenė „neketina greitu laiku užmigti“.
„Jo nesutaikomumas yra gera pamoka diktatoriams, kaip išlaikyti valdžią trumpuoju periodu. Bet tai blogas pavyzdys kalbant apie jo asmeninio saugumo ir ramios senatvės užtikrinimą vidutiniu ir ilguoju periodais“, – sakė jis.
Pasak analitikų, valdančiojo elito figūros galėtų spausti prezidentą imtis kitokios strategijos, be to, labai svarbi didžiulės kaimynės Rusijos pozicija. A. Lukašenka pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjosi su prezidentu Vladimiru Putinu.
Baltarusių naujienų svetainei tut.by garsus analitikas Arciomas Šraibmanas rašė, kad anksčiau ar vėliau A. Lukašenka turės susidurti su realybe.
„Ateis akimirka, kai Lukašenka – ar pakankamai žmonių jo artimoje aplinkoje – supras, kad dialogo su oponentais pavojus yra mažesnis už bandymo suvaryti džiną atgal į butelį pavojų“, – sakė jis.