Rusija turi „pakankamą gynybos reikmes tenkinantį arsenalą, kuris taptų itin svarbus tuo atveju, jeigu nepavyktų iš JAV gauti įpareigojančių garantijų“, „RIA Novosti“ sakė Rusijos gynybos ministerijos visuomeninės tarybos prezidiumo narys Igoris Korotčenka.
Anot eksperto, pradedant trečiuoju vadinamojo laipsniškos PRG sistemos plėtros etapu (apytiksliai 2015-2017 metais), ši sistema jau bus pajėgi susekti ir sunaikinti Rusijos tarpkontinentines balistines raketas, skrendančias JAV kryptimi. Be to, nepelnytai pervertinamas ir Rusijos branduolinis potencialas, dėl ko ateityje gali būti pažeista šiuo metu pasaulyje egzistuojanti strateginė pusiausvyra.
Norėdama atsikratyti panašių negatyvių tendencijų, Rusija gali įgyvendinti karinio ir techninio reagavimo į potencialią karinę grėsmę priemonių rinkinį, kuris, viena vertus, kainuotų nelabai brangiai, o, kita vertus, nepaskatintų naujų ginklavimosi varžybų, mano I. Karotčenka.
Tokiomis priemonėmis ekspertas įvardija „balistinės raketos RS-24 „Jars“ tobulinimo darbų tempo didinimą“. Šios raketos įtrauktos į antžeminio raketinio komplekso, skirto užtikrinti deramą karinį atsaką į grėsmę, planą.
Karybos reikalų specialistas taip pat siūlo paspartinti perspektyvaus karinio darinio, kurį sudaro RS-24 „Jars“ balistinės raketos ir jūrinės raketos „Bulava“, bandymus – šis gynybos mechanizmas leistų sėkmingai įveikti PRG sistemas. Be to, I. Korotčenka mano, jog Rusijai derėtų Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander-M“ raketų sistemą, į ją įtraukiant dabartinius operatyvinius taktinius raketų kompleksus, papildytus tiek įprasta, tiek branduoline ginkluote. Labai svarbu pasiekti politinį susitarimą su Minsku dėl „Iskander-M“ raketų sistemos plėtros Baltarusijos teritorijoje, tęsia I. Korotčenka.
Be to, mano ekspertas, Rusija galėtų, esant reikalui, perkvalifikuoti Ту-22М3 bombonešius ir paskirti jiems misiją, kurios pagrindinė užduotis – JAV Europoje turimos PRG sistemos žvalgybos ir informacijos rinkimo mechanizmų stebėjimas.
Dar viena priemone, galinčia tapti puikiu atsaku į JAV PRG sistemą Europoje, I. Korotčenka įvardijo sprendimą šalies ginkluotųjų pajėgų dalinių vadams suteikti įgaliojimus „karo sąlygomis priimti savarankiškus sprendimus ir panaudoti taktinę branduolinę ginkluotę“.
„Gali būti, jog visos šios mano įvardytos priemonės yra kardinalios. Tačiau JAV ir jų partneriai NATO turi aiškiai suvokti – tokiu atveju, jeigu Rusijos pozicija derybose dėl PRG sistemos elementų dislokavimo Europoje ir toliau bus ignoruojama, Rusijai neliks kitos išeities, teks laipsniškai realizuoti minėtuosius siūlymus praktikoje“, - sakė I. Korotčenka.
Geopolitinių problemų akademijos prezidentas Leonidas Ivašovas turi kitą nuomonę: Rusija dabartiniam Amerikos PRG sistemos variantui adekvataus atsako neturi, skelbia „Echo Moskvy“.
Ekspertas patikino, jog „JAV dėl savo PRG sistemos į jokius kompromisus nesileis“.
„Šiuo klausimu vieningi tiek JAV demokratai, tiek respublikonai. PRG sistemos elementų dislokavimas Europoje – ekonominė bei mokslo ir technologijų užduotis Amerikai, jos realizavimu rūpinasi tūkstančiai bendrovių, be to, šio tikslo įgyvendinimui skiriamos labai didelės lėšos“, - paaiškino L. Ivašovas.
Anot specialisto, „šiuo klausimu silpnesnės Rusijos bandymai bet kokia kaina sustabdyti šią laviną yra bevaisiai, nes JAV silpnesniems niekada nenusileidžia ir nesileidžia su jais į jokius kompromisus“.