Ekonomikos ministro A. Uliukajevo suėmimas pernai lapkritį, pirmoji tokio masto byla Rusijos vyriausybės nariui, iškart paskatino kalbas, kad tai – buldogų peštynės po kilimu. Bet vos tik jo bylą teismas pradėjo nagrinėti iš esmės, buvęs vienas iš liberalų sparno atstovų metė netikėtą viešą kaltinimą galingiausiam jėgos struktūrų klano lyderiui. Eksministras pareiškė, kad kyšis, dėl kurio ėmimo jis gali būti nuteistas kalėti penkiolika metų, buvo „Rosneft“ vadovo I. Sečino provokacija.
Dar niekada klanų kova, nuožmi ir negailestinga, nebuvo patvirtinta taip viešai.
A. Uliukajevas teisme kalbėjo, kad I. Sečinas melagingai pasiskundė saugumui, esą iš jo prašoma kyšio. Bet kai saugumas niekaip nesulaukė progos užfiksuoti kyšio prašymą, pats I. Sečinas paskambino A. Uliukajevui, pakvietė į bendrovės būstinę ir ten įteikė 2 mln. dolerių. Agentai jį sulaikė lauke, dedantį pinigus į bagažinę.
Eksministras teisme pareiškė, kad pakanka vien sveiko proto, norint suprasti, kokie absurdiški kaltinimai, bet nepaaiškino, kodėl pinigus priėmė. Prokurorai sako, kad per vizitą Indijoje jis pamėgino reketuoti I. Sečiną, reikalaudamas kyšio už tai, kad leistų didžiausiai Rusijos bendrovei „Rosneft“ įsigyti šeštą pagal dydį „Bašneft“.
Buvęs ministras užsipuola ne šiaip svarbiausią asmenį jėgos struktūrų klane, antrą pagal įtaką žmogų Rusijoje, bet ir artimą V.Putino bendražygį, su kuriuo šis dirbo dar Sankt Peterburge ir kartu persikėlė į Maskvą, o čia skirdavo jam vieną aukštą postą po kito.
„Rosneft“ kaltinimų nekomentavo, tik pareiškė, kad nusikaltimas aiškiai įvykdytas, A. Uliukajevas atėjo ir pasiėmė pinigus. Iškart po suėmimo buvo plačiai abejojama, kaip galėjo A. Uliukajevas pasipriešinti sandoriui, kuris jau buvo įvykęs, ir kuriam žalią šviesą jau buvo uždegęs pats V. Putinas. Bet, nuolat siekęs liberalių ekonomikos reformų, jis kreivai žiūrėjo į naftos bendrovių susiliejimą ir netikėjo, kad, kai valstybinė bendrovė perka kitą valstybinę bendrovę, tai galima vadinti privatizavimu.
I. Sečinas dažniausiai pasisako už kuo didesnį valstybės vaidmenį. Bet vos tik pašalino iš kelio A. Uliukajevą ir įsigijęs „Bašneft“ dar padidino savo bendrovės vertę rinkoje, penktadalį jos pardavė užsienio investuotojams, didžiausiu metų energetikos sandoriu pralauždamas tarptautinę Rusijos izoliaciją.
Prokurorai kviečia liudyti ir I. Sečiną, jei jis sutiks, o juolab, jei bus surengta akistata, intriga taps dar didesnė.