Pirmasis loterijos stiliaus čekis šeštadienio vakarą buvo įteiktas nustebusiai atrodžiusiam miesto rotušės renginio dalyviui.
Ši dovana veiksmingai padės paskatinti potencialius D. Trumpo rinkėjus įsitraukti į kampaniją įtemptomis paskutinėmis prezidento rinkimų savaitėmis prieš lapkričio 5 d. vyksiantį balsavimą.
Dėl E. Musko pasiūlymo kilo klausimų dėl jo teisėtumo.
Žymus rinkimų teisės ekspertas Rickas Hasenas savo asmeniniame rinkimų teisės tinklaraštyje rašė, kad, jo nuomone, E. Musko pasiūlymas yra „akivaizdžiai neteisėtas“.
Federaliniuose įstatymuose teigiama, kad bet kuriam asmeniui, kuris „moka, siūlo mokėti arba priima mokėjimą už registraciją balsuoti arba už balsavimą“, gresia 10 tūkst. JAV dolerių bauda arba penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nors techniškai E. Muskas prašo Pensilvanijos rinkėjų pasirašyti formą, R. Hasenas suabejojo šios strategijos ketinimais.
„Kas gali pasirašyti peticijas? Tik registruoti rinkėjai svyruojančiose valstijose, todėl tai yra neteisėta“, – teigė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) teisės mokyklos profesorius R. Hasenas.
Pasirašiusieji peticiją, kurioje įsipareigojama remti žodžio laisvę ir teises į ginklus, turės nurodyti savo kontaktinius duomenis, todėl „AmericaPAC“ gali su jais susisiekti dėl jų balsavimo.
Kampanijos ir politinių veiksmų komitetai remiasi tokiomis taktikomis, kaip peticijų pasirašymas, apklausų užklausos ar prekių pirkimas, kad sukurtų didžiules informacijos apie rinkėjus duomenų bazes. Vėliau šie duomenys gali būti naudojami siekiant tiksliau orientuotis į rinkėjus arba rinkti lėšas iš jau pritariančių rėmėjų.
Anksčiau E. Muskas siūlė 47 JAV dolerius kiekvienam, kuris privers registruotą svyruojančios valstijos rinkėją pasirašyti peticiją.
Tokia strategija sukėlė kampanijų finansavimo ekspertų, tokių kaip R. Hansenas, nuostabą, tačiau pagal JAV rinkimų įstatymus ji gali būti laikoma spraga, nes niekam nebuvo tiesiogiai mokama, kad balsuotų, nors pinigai ir buvo įtraukti į procesą, kuris galėjo nustatyti tikėtinus D. Trumpo rinkėjus.
JAV yra neteisėta mokėti už tai, kad žmonės balsuotų – ne tik už tam tikrą kandidatą, bet ir tiesiog atiduotų savo balsą.
Ši taisyklė paskatino ledų gamintoją „Ben & Jerry’s“ 2008 m. rinkimų dieną savo produktą nemokamai dalyti visiems, nors iš pradžių buvo planuota, kad jis bus skirtas tik tiems, kurie turės lipduką „Aš balsavau“.
Sekmadienį Pensilvanijos gubernatorius Joshas Shapiro, demokratas, palaikantis Kamalą Harris, E. Musko strategiją pavadino „labai keliančia nerimą“.
J. Shapiro „NBC News“ laidai „Meet the Press“ sakė, kad teisėsaugos institucijos potencialiai turėtų išnagrinėti šiuos mokėjimus.
E. Muskas, kuris pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių D. Trumpo rėmėjų, liepą įsteigė „AmericaPAC“, siekdamas paremti buvusio prezidento kampaniją.
Iki šiol jis paaukojo 75 mln. dolerių šiai grupei, kuri greitai tapo pagrindine D. Trumpo rinkimų kampanijos dalyve.
D. Trumpo kampanija yra labai priklausoma nuo rinkėjus agituojančių išorinių grupių, tokių kaip „AmericaPAC“.
Grupės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime rašoma: „AmericaPAC“ buvo sukurta siekiant remti šias pagrindines vertybes: saugios sienos, saugūs miestai, protingos išlaidos, teisinga teisingumo sistema, žodžio laisvė, teisė į savigyną.“
P. Muskas sakė, kad nori, jog „daugiau kaip milijonas, galbūt du milijonai rinkėjų kovojančiose valstijose pasirašytų peticiją, remiančią Pirmąją ir Antrąją pataisą“.
„Manau, kad [tai] siunčia svarbią žinią mūsų išrinktiems politikams“, – pridūrė jis.
JAV verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, E. Muskas šiuo metu yra turtingiausias žmogus pasaulyje – jo turtas vertinamas 248 mlrd. dolerių.
2024 m. prezidento rinkimų varžybos greičiausiai vyks septyniose svarbiausiose kovinėse valstijose, įskaitant Pensilvaniją, taip pat Viskonsiną, Šiaurės Karoliną, Džordžiją, Mičiganą, Arizoną ir Nevadą.