E. Mnangagwa jau seniai puoselėjo ambicijas perimti šalies vadovo postą, tačiau dėl to jam teko susidurti su sunkumais. Lapkričio pradžioje R. Mugabe atleido vieną iš artimiausių savo sąjungininkų iš viceprezidento posto, jo sutuoktinei 53 metų Grace Mugabe panorėjus tapti Zimbabvės vadove. Visa tai paskatino šalies kariuomenę įsikišti ir privesti 37 metus šaliai vadovavusį R. Mugabe atsistatydinti – tai jis padarė antradienį.
Ilgą laiką viceprezidentas buvo laikomas realiausiu kandidatu perimti 93 metų R. Mugabe pareigas, tačiau staigus jo atleidimas priminė bandymą atverti kelią prezidento sutuoktinei Grace tapti Zimbabvės lydere. Netekęs viceministro posto, E. Mnangagwa pabėgo iš šalies.
Tačiau visai netrukus kariškiai perėmė šalies valdymą ir dešimtys tūkstančių Zimbabvės gyventojų išėjo į gatves reikalauti R. Mugabe atsistatydinimo, šiam iš visų jėgų stengiantis išlikti valdžioje. Ilgamečiam prezidentui paskelbus apie atsistatydinimą, vadovavimas šaliai galiausiai buvo patikėtas E. Mnangagwai.
Perimti dar neatsigavusios po netikėto R. Mugabe atsistatydinimo šalies valdymo 75 metų politikas sugrįžo trečiadienį, o penktadienį jau įvyko naujojo prezidento inauguracijos ceremonija.
Ilgo valdymo kulminacija
Manoma, kad buvusio artimo R. Mugabe sąjungininko atleidimą iš viceprezidento pareigų surežisavo pirmoji šalies ponia, kuri norėjo, kad jos sutuoktinis paremtų jos politines ambicijas.
Tokia buvo ilgo sutuoktinių valdymo kulminacija sprendžiant klausimą, kas užims silpnėjančios sveikatos 93 metų prezidento vietą.
Tačiau E. Mnangagwos atleidimas sukėlė didelį nerimą Zimbabvės armijai, ir netrukus šalies valdymą perėmė kariškiai.
Naujasis prezidentas savo politinę patirtį sukaupė per kelis dešimtmečius darbo su R. Mugabe. Jis beveik be jokio pasipriešinimo valdė šalį nuo 1980 metų, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Britanijos.
Savo prezidentavimo pradžioje R. Mugabe paskyrė jauną teisininką E. Mnangagwą pirmuoju Zimbabvės nacionalinio saugumo ministru.
Vėliau E. Mnangagwa vadovavo daugybei kitų ministerijų, tačiau jo santykiai su savo politiniu mentoriumi ne visada klostydavosi sklandžiai. Galiausiai jis buvo atleistas.
2004 metais E. Mnangagwa, apkaltintas atvirai kaulijęs viceprezidento posto, buvo atleistas iš valdančiosios partijos ZANU-PF administracijos sekretoriaus pareigų.
Smurtas ir bauginimas
Tačiau per 2008-ųjų rinkimus, kai E. Mnangagwa vadovavo R. Mugabe rinkimų kampanijai, jo likimas ėmė iš tiesų keistis.
Kalbama, kad R. Mugabei patyrus pralaimėjimą pirmajame rinkimų ture, E. Mnangagwa pradėjo smurto ir bauginimo kampaniją, dėl kurios iš rinkimų kovos pasitraukė opozicijos kandidatas.
Tais pačiais metais jis tapo Bendrų operacijų vadovybės – saugumo vadų komiteto – vadovu. Šią instituciją teisių grupės kaltino žiaurių represijų prieš R. Mugabe oponentus organizavimu.
E. Mnangagwa nukentėjo nuo Europos Sąjungos ir JAV sankcijų, paskelbtų R. Mugabe ir jo artimiausios aplinkos žmonėms dėl pažeidimų per tuos rinkimus ir smurto. Tačiau kiek vėliau jam atiteko galingos Gynybos ministerijos vadovo postas.
Jaunas kovotojas
Pietvakariniame Zvišavanės rajone 1942-ųjų rugsėjo 15-ąją gimęs E. Mnangagwa pradinę mokyklą baigė Zimbabvėje, o vėliau su šeima persikėlė į kaimyninę Zambiją.
Jo senelis buvo tradicinis lyderis, tėvas užsiėmė aktyvia politine agitacija ir kovojo už juodaodžių teises varžiusių kolonijinių įstatymų panaikinimą.
1966 metais E. Mnangagwa įsitraukė į kovą už šalies nepriklausomybę nuo Britanijos. Jis tapo vienu iš jaunų kombatantų, kurie buvo apmokyti Kinijoje bei Egipte ir atliko svarbų vaidmenį kare.
E. Mnangagwa buvo sulaikytas ir nuteistas myriop, tačiau vėliau, atsižvelgus į jo jauną amžių, bausmė sušvelninta iki dešimties metų kalėjimo.
1980 metais šaliai tapus nepriklausoma, E. Mnangagwa vadovavo brutaliam susidorojimui su opozicijos šalininkais, per kurį Matabelelando ir Midlandso provincijose buvo išžudyti tūkstančiai žmonių.
Gukurahundžio žudynės daugelio zimbabviečių akyse tebėra juodžiausia dėmė, temdanti E. Mnangagwos reputaciją.
Jis yra sakęs, kad buvo išmokytas „naikinti ir žudyti“, nors vėliau tvirtino esantis atgimęs krikščionis.