„Yra dviejų mėnesių parlamento atostogos“, – sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad „yra daug (kitų) teisės aktų pasiūlymų, kuriuos reikia aptarti“, kai spalį įstatymų leidėjai grįš.
„Žinoma, norėtume, kad procesai būtų baigti kaip įmanoma greičiau“, – Vilniuje susirinkusiems žurnalistams sakė jis.
Pirmadienį Vilniuje Ankara uždegė „žalią šviesą“ Švedijos narystei Aljanse. Visgi, prieš atvykstant į Lietuvos sostinę, R. T. Erdoganas susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atgaivinimu. Žurnalistų paklaustas, ar Ankaros sprendimas atverti kelią Švedijai į NATO reiškia Turkijos kelią į ES, R. T. Erdoganas leido suprasti, kad neatsitraukia nuo anksčiau išsakytų pozicijų.
„Kaip puikiai pasakyta. Tikiuosi – kaip tikitės ir jūs. Norime tikėti, kad bus būtent taip“, – sakė Turkijos prezidentas.
NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Turkija sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolus. Tokį sprendimą prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priėmė po keletą valandų pirmadienį trukusio trišalio susitikimo su generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.
Be Ankaros, Švedijos narystę blokavo ir Vengrija. Tačiau Turkijai pakeitus savo poziciją, Budapeštas taip pat patikino, kad dokumentų ratifikavimas „tėra techninis klausimas“.
Turkijos vadovybė ilgą laiką blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Tuo metu Vengrija taip pat vilkino procesus, skelbdama, kad balsavimą dėl Švedijos narystės pavėlino iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.