RBK primena devynis susitikimus su pasaulio valstybių lyderiais ir kitais svarbiais asmenimis, kuriems teko laukti Rusijos prezidento.
2003 metų birželį V. Putinas 14 minučių vėlavo į susitikimą su Didžiosios Britanijos karaliene Elžbieta II. Be karalienės, prezidento taip pat laukė Didžiosios Britanijos parlamento nariai ir ministras pirmininkas Tony Blairas. Savo vėlavimą Rusijos delegacija tuomet aiškino spūstimis Londono gatvėse.
2006 metų vasarį Rusijos lyderis 20 minučių vėlavo į susitikimą su Ispanijos karaliumi Juanu Carlosu II. Renginys vyko aikštėje priešais El Pardo rūmus, todėl monarchas su žmona spėjo sušalti.
2012 metų birželį V. Putinas 40 minučių vėlavo į susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama, kuris vyko Didžiojo dvidešimtuko viršūnių suvažiavimo Meksikoje metu.
2012 metų liepą Kryme V. Putinas keturiomis valandomis vėliau atvyko į susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.
2013 metų gegužę V. Putinas tris valandas vėlavo į Maskvoje vykusį susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry. J. Kerry su Rusijos lyderiu ketino aptarti karinį konfliktą Sirijoje.
2013 metų lapkritį V. Putinas Seule pusvalandį vėlavo į susitikimą su Pietų Korėjos prezidente Pak Kun He. Tai sukėlė šalies gyventojų ir žiniasklaidos nepasitenkinimą.
2014 metų spalį Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos prezidento vėlavimo nukėlė susitikimą su V. Putinu. Jų susitikimas turėjo vykti Milane viršūnių forumo „Azija – Europa“ (ACEM) metu. Tačiau V. Putinas iš Serbijos į Italiją atskrido vėliau negu buvo suplanuotas susitikimas.
2015 metų vasarį Rusijos prezidentas vieną valandą vėlavo į „Normandijos ketverto“ derybas Minske. Šiose derybose taip pat dalyvavo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
2011 metų balandį V. Putinas į Švedijos karaliaus Karolio XVI Gustavo priėmimą Stokholme atvyko pavėlavęs 40 minučių.
Apie Rusijos prezidento V. Putino nepagarbą kitų laikui jau kuriamos legendos. Kremliuje dirbantys žurnalistai jau įpratę prezidento laukti valandų valandas.
V. Putino vėlavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo asmens, su kuriuo ketina susitikti. Remiantis Rusijos prezidento įsitikinimu, valandos vėlavimas – savotiškas pagarbos ženklas, rašo theguardian.com.
2013 metais į pirmąjį susitikimą su popiežiumi Pranciškumi V. Putinas vėlavo 50 minučių. Kartą buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Rusijos vadovo pralaukė net keturias valandas. Europos lyderiams V. Putino dažniausiai tenka laukti apie valandą ar ilgiau.
V. Putinas vėluoti į oficialius susitikimus pradėjo vos tapęs prezidentu.
2003 metais 14 minučių pavėlavo į susitikimą su Jungtinės Karalystės karaliene.
2002 metais per lėktuvo katastrofą žuvusių vaikų tėvus privertė net dvi valandas jo laukti kapinėse.
2012 metais V. Putinas Maskvoje net tris valandas nesiskubino į susitikimą su Johnu Kerry. JAV valstybės sekretorius buvo priverstas vaikštinėti po Raudonąja aikštę ir laukti, kol Kremlius sutiks jį priimti.
Atsižvelgiant į faktą, kad V. Putinas visada laiku pasirodo tiesiogiai per televiziją transliuojamose spaudos konferencijose ir suplanuotuose renginiuose, galima daryti išvadą, kad vėlavimas į susitikimus su Rusijos ir užsienio politikais yra gerai apgalvota psichologinė taktika.
V. Putino vėlavimo istorija prasidėjo labai seniai. Buvusi Rusijos prezidento žmona Liudmila Putina prisimena, kad tuomet būsimojo vyro vėlavimas į pirmuosius pasimatymus ją pravirkdė.
„Aš niekada nevėluodavau, o Vladimiras Vladimirovičius visada vėluodavo. Vėluoti pusantros valandos atrodė normalu. Prisimenu, kaip jo laukiau metro stotyje. Pirmosios 15 laukimo minučių dar nebuvo labai blogai, pusvalandį taip pat dar galima pakentėti. Bet praėjus valandai, pradeda kauptis ašaros“, – yra sakiusi L. Putina.
Faktą, kad net ir V. Putinas pasijuto šiek tiek nejaukiai, privertęs laukti popiežių, iliustruoja neįprastas Kremliaus žingsnis – bandymas pasiaiškinti dėl trečiadienio incidento.
„Tiesa, kad susitikimas su popiežiumi įvyko šiek tiek vėliau, nei buvo planuota. Taip nutiko susitikimui Milane užtrukus ilgiau, be to, dėl intensyvaus eismo mūsų kortežas ilgai važiavo Milano ir Romos gatvėmis. Savaime suprantama, visą tą laiką palaikėme ryšį su Vatikanu ir pasiaiškinome, kodėl vėluojame“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Anot D. Peskovo, popiežius Pranciškus ir V. Putinas atvirai kalbėjosi apie valandą, palietė Ukrainos ir tarptautinių santykių temas, taip pat diskutavo apie „universalias vertybes, vienijančius katalikų ir ortodoksų pasaulius“.
Vatikano teigimu, pokalbio metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Ukrainai, popiežius pasisakė už taiką minėtoje šalyje.
Be to, popiežius V. Putinui įteikė „Taikos angelo“ medalioną.
V. Putino atstovas spaudai nepagailėjo griežtų žodžių JAV ambasadoriui prieš Šventojo Sosto Kennethui Hackettui, kuris prieš susitikimą pareiškė besitikįs, kad popiežius „išreikš susirūpinimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo“.
„Įsitikinimas, kad gali mokyti patį popiežių – tai kažkas ypatingo. Jeigu kalbėtume rimtai, tai grubus bandymas pakenkti kitos valstybės suverenitetui“, – sakė D. Peskovas.