Kadangi yra priversti konkuruoti su pigia iš ES nepriklausančių šalių importuojama produkcija, ūkininkai jaučiasi įstrigę beviltiškoje kovoje ir pasmerkti nesėkmei, be to, juos ypač šokiruoja aukštos degalų kainos ir Briuselio skelbiamos ekologinės normos.
Europos šalių lyderiai sutinka eiti į kompromisus, kad nuramintų ūkininkus, be to, beveik nekalba apie bloko plėtrą, turėdami omenyje dar ir tai, kad iki rinkimų ES liko vos 3 mėnesiai.
Keletas ES diplomatų teigia, kad ruošiantis galutinei Ukrainos, Moldovos, taip pat kelių Vakarų Balkanų šalių integracijai vykstančių darbų stengiamasi neaptarinėti, kadangi tokios kalbos skeltų ūkininkų pasipiktinimą.
„Būkime atviri: artėjant rinkimams Europoje, niekas nenori kalbėti apie [plėtrą]. Kalbos apie subsidijų Europos ūkininkams mažinimą jokiu būdu nėra tas dalykas, kurį kas nors norėtų užrašyti kaip savo rinkimų kampanijos šūkį. Be to, tai gali tapti kraštutinių dešiniųjų rinkimine amunicija“, – sakė vienas ES diplomatas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, planuojanti ir toliau eiti dabar užimamas pareigas, pažadėjo paruošti bloką Ukrainai. 2023 metų rugsėjį ji pareiškė, kad tai klausimas, kurį svarbu išspręsti dabar, jei norime jaustis pasiruošę rytdienai, ir paragino Europą mąstyti platesnėmis kategorijomis bei patiems kurti savo likimą.
Herakliškas uždavinys
Su Ukrainos integracija susijęs uždavinys yra be galo sudėtingas. Karo nuniokota šalis taptų didžiausią teritoriją turinčia ES nare, o Kyjivo įtaka Europos Parlamentui ir ES Tarybai būtų ganėtinai reikšminga.
Bloko nare tapusios Ukrainos BVP būtų vienas žemiausių ir ši aplinkybė ypač atsilieptų ES sanglaudos politikai. Jeigu įvyktų Ukrainos integracija, tai reikštų, kad per 7 metus šalis gautų apie 186 mlrd. eurų iš ES lėšų, bet likusioms ES šalims dėl to reikėtų mokėti daugiau, o gauti – mažiau.
Blokas nusprendė, kad pasirengimas galutinei Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo ir šešių Vakarų Balkanų šalių integracijai turi vykti šalies viduje, o ne viešai, rašo „Politico“.
Leidinyje taip pat pažymima, kad per ateinantį viršūnių susitikimą Europos lyderiai neturėtų gvildenti bloko plėtros temos: planuojama tiesiog aptarti nusimatančias užduotis.
Kaip teigia kai kurie oficialūs asmenys, tikrosios derybos dėl plėtros prasidės tik pasibaigus rinkimams. Birželio pabaigoje Europos lyderiai pasirašys po vadinamąja strategine darbotvarke, skirta kitai Europos Komisijai ir labai susijusia su vidaus reformomis. Tikimasi, kad kalbas apie plėtrą galėtų pradėti 2025 metais ES Tarybai pirmininkausianti Lenkija.
Lenkijos ūkininkai ir toliau blokuoja sunkvežimių eismą. Kertant sieną kyla nemažai sunkumų – tiek vykstantiems į Ukrainą, tiek į Lenkiją.
Lenkijos ūkininkai tebeblokuoja kelius prie šešių patikros punktų.
Kovo 5 d. Lenkijos ūkininkai pranešė, kad protestas prie sienos su Ukraina tęsis iki balandžio 30 d., bet kovo 10 d. vienas iš punktų buvo kuriam laikui atitvertas.