Pirmą kartą viešėdamas Afrikoje kaip Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis nevyniojo žodžių į vatą – jis labai kategoriškai pasisakė, kaip vertėtų elgtis agresyvių grėsmių akivaizdoje. Diplomatas pasisako už tai, kad Europos Sąjunga atsisakytų iš esmės pacifistinės diplomatinės pozicijos ir pagaliau susiprotėtų, kad geriausias atsakas kumščiui – tvirtai sugniaužtas kumštis, o savigyna – neišvengiamas kelio į taiką elementas.
Buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras J. Borrellis viliasi Europos Sąjungos mastu įgyvendinti naują doktriną – konkrečiai kalbama apie milijardus eurų siūlomame „European Peace Facility“ (Europos taikos priemonės) projekte, kuris egzistuotų už pagrindinio Europos Sąjungos biudžeto ribų. Šį fondą sukurtų Sąjungos valstybės narės, leisdamos Briuseliui, esant reikalui, apeiti Europos Sąjungos sutartyse numatytus draudimus blokuoti prieigą prie biudžeto karinėms ar gynybinėms operacijoms finansuoti.
„Kai į kaimą atvažiuoja sunkvežimis ir iš jo pradeda automatiniu šautuvu žudyti visus iš eilės, tikrai manote, kad juos pavyks sustabdyti pamokslaujant?“, – penktadienį pareiškė J. Borrellis, lankydamasis odos gaminių fabrike Adis Abeboje, kur susitiko su Etiopijos valdžios pareigūnais ir Afrikos Sąjungos lyderiais.
„Liaukimės vaidinę „angelus“ ir tvirtai atsistokime ant kojų. Mums gresia karas. O kai gresia karas, reikia kariauti. Žinoma, norime karą sustabdyti. Norime laimėti karą laimėdami taiką“, – kalbėjo Europos Sąjungos diplomatijos vadovas.
Vadinkite tai kaip norite – karinga ar praktine politika, tačiau tokių kalbų Briuselio koridoriuose praktiškai neišgirsi. Europos valdininkai linkę manyti, kad konfliktams spręsti tinkamiausias yra dialogo formatas. Jokio karinio sprendimo konfliktui... (patys galite įrašyti: Sirijoje, Libijoje, Ukrainoje, dar kažkur).
Gruodį naujas atsakingas pareigas pradėjęs eiti J. Borrellis savo pasisakymais ir planais drąsiai peržengia iki tol priimtinomis laikytas tradicinės Europos Sąjungos strategijos ribas. Sausį sakydamas kalbą Europos Parlamente, politikas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant Europos Sąjungos tvirtinimų, jog nebus jokio karinio sprendimo konfliktui Sirijoje, tiek Turkija, tiek Rusija būtent tokio ir ėmėsi.
Toks požiūris labai kontroversiškas, ypač atsižvelgiant į faktą, jog Afrikos Sąjungos kasmetinio viršūnių susitikimo tema šiais metais buvo „Nutildykime ginklus“.
Žinutėje, kurią drąsiai būtų galima priskirti ir ginklų turėtojų teisių advokatams iš Jungtinių Valstijų, J. Borrellis tvirtino, kad teroristų ginklus nutildyti pavyks tik apginklavus gerus vyrukus. Vienas įtakingas Europos Sąjungos diplomatas pabandė kiek sušvelninti vyriausiojo Sąjungos įgaliotinio užsienio politikai ir saugumui pareiškimus: „Tai ne apie kariuomenių ginklavimą, o apie paramą karinėms partnerių galimybėms ir mokymus. Būtų teisingiau sakyti, kad ginklams nutildyti reikia karinių galimybių“.
Net J. Borrelliui ir pasisakant už ryžtingesnę strategiją konfliktų Afrikoje klausimu, jis visiškai nuo Europos Sąjungos kaip taikdarės misijos neatsiriboja. Tradiciškai jos arsenalo esminis ir svarbiausias ginklas yra vadinamoji švelnioji galia: tai diplomatija, sankcijos, ekonominė parama ir moralinis spaudimas.
„Mes čia ne tam, kad kariautume. Esame čia tam, kad padėtume žmonėms patiems apsiginti“, – teigia diplomatas.
Nepaisant to, nors Europos Sąjunga ir pasiryžusi padėti slopinant islamistinių judėjimų Sahelio regione (be kitų šalių apimančio dalį Nigerio, Burkina Faso ir Malio) kylimą, sprendimas aprūpinti ginklais Afrikos valstybių kariuomenes neapsieina be didelės rizikos. Kai kurios šalys liūdnai pagarsėjusios nepagarba žmogaus teisėms, korupcija ir represijomis.
„Saugumo pajėgų saugumo tikslais vykdomos represijos ir piktnaudžiavimas įgaliojimais (o tokių dalykų pasitaiko dažnai) tik padeda džihadistams siekti savų tikslų“, – sako „Human Rights Watch“ Vakarų Afrikos skyriaus vadovė Corinne Dufa. Jos teigimu, „tokia situacija kaip reikiant komplikuoja svarbiausią tikslą – neleisti džihadistams plisti Vakarų Afrikoje“.
J. Borrellis teigia išgirdęs, jog Afrikos Sąjunga labai konkrečiai prielankesnė „Afrikos problemų afrikietiškiems sprendimams“, jo požiūriui, esą, pritarė ir Afrikos Sąjungos pirmininkas Moussa Faki, su kuriuo teko dalyvauti bendrame posėdyje.
Uždarame plenariniame posėdyje M. Faki sako kolegoms iš Europos Sąjungos, tarp kurių buvo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, sakė, jog reaguojant į „ginkluotą teroristų agresiją“ mums taip pat reikalingi ginklai“. M. Faki atstovė spaudai teigia, kad per uždarą plenarinį posėdį pirmininkas taip pat sakė: „Paradoksaliai skamba, jog nutildyti ginklus galima tik kitais ginklais, tačiau tokia ta realybė“.
Prieš savaitę J. Borrellis sakė, kad Europos Sąjunga pasirengusi kariuomenėms Sahelio regione padėti konsultacijomis, įranga ir kitomis priemonėmis. Nepaisant to, pridūrė, jog, atsižvelgiant į agresijos lygį ir Afrikos pajėgų patiriamus nuostolius, to tikrai nepakanka.
„Jeigu nebus saugumo, nepavyks pritraukti jokių investicijų, nepavyks sukurti nieko naujo, o saugumui reikia jėgos, jėgai – ginklų. Europos Sąjunga nėra karinė sąjunga, ji čia ne karui, bet, jeigu mokome karius ir siunčiame žmones kariauti, gal geriau juos siųsti deramai tam paruoštus ar ne?“, – samprotauja J. Borellis.
Panašu, kad, pristatydamas Borrellio doktriną, 72 metų Ispanijos socialdemokratas pelnė Europos Komisijos pirmininkės – buvusios Vokietijos gynybos ministrės – palaikymą.