Filmavimo kamera ir mikrofonas užfiksavo incidentą Briuselio koridoriuje prieš baronienės Ashton ir jos pasiuntinio Balkanuose Roberto Cooperio susitikimą su neseniai Serbijos prezidentu tapusiu Tomislavu Nikoličiumi.
Nepaisant to, jog Serbija – viena iš kandidačių tapti nauja Europos Sąjungos nare, o baronienės Ashton tarnyba labai susirūpinusi dėl nacionalistinės Serbijos prezidento, buvusio Slobodano Miloševičiaus sąjungininko, praeities, nei ji, nei jos pasiuntinys Balkanuose nepasivargino prieš svarbų susitikimą susirasti T. Nikoličiaus nuotrauką.
Besirengdama žengti į susitikimo patalpą ir pasveikinti Serbijos prezidentą prieš susitikimą, baronienė Ashton, antroji pagal įtaką moteris politikė pasaulyje po TVF vadovės Christine Lagarde, puola į paniką, nes neturi žalio supratimo, kam reikės spausti ranką.
„Robertai, reikia, kad kas noras eitų su manimi, nes nežinau, kaip jis atrodo“, - sako ES diplomatijos vadovė.
R. Cooperis, einantis vyriausiojo ES derybininko tarp Serbijos ir ES diplomatijos vadovės pareigas, atsako: „Ir aš nežinau“.
Vis labiau besinervindama, nes Serijos prezidentas laukia kambaryje, baronienė Ashton desperatiškai klausia: „Kas žino, kas žino, kaip jis atrodo?“.
Diplomatinės krizės pavyko išvengti tik vienam pareigūnui, kurio veido vaizdo įraše nematyti, prisipažinus: „Aš turiu nuotrauką“.
Po trumpos pauzės vaizdo įrašas, tapęs tikra sensacija „Twitter“ socialiniame tinkle, atskleidžia, kaip baronienė Ashton šiltai sveikinasi su Serbijos prezidentu, nors prieš kelias sekundes net neįsivaizdavo, kaip jis galėtų atrodyti.
Europos Parlamento narys, priklausantis konservatorių blokui, Martinas Callananas teigia: „Labai glumina faktas, jog šimtus milijonų svarų leidžiame spindinčiais ES diplomatinei tarnybai, o jie net negali rasti žmogaus, žinančio, kaip atrodo Serbijos prezidentas. Dar labiau šokiruoja jog, jog baronienės žmogus Serbijoje taip pat apie tai neturi žalio supratimo. Tai tikrai nekelia pasitikėjimo“.
Prieš susitikimą Serbijos prezidentas, išrinktas gegužės 21 dieną, ES sukėlė nerimą pareikšdamas, jog Kroatijos, kuri prie ES prisijungs kitais metais, Vukovaro miestas priklauso Serbijai. Jis taip pat tvirtina, jog Srebrenicos žudynės, kurias ES institucijos pripažino serbų vykdytu musulmonų genocidu, nebuvo genocidas.