Keistai nuskambėjo Prahos pareiškimas, kad Čekijos prezidentą Milošą Zemaną savo vizitu pagerbs kandidatas į Austrijos prezidentus Norbertas Hoferis. Susitikimo esmę įminti nėra sunku: N. Hoferis pasisako „prieš pabėgėlius“, o M. Zemanas – taip pat prieš pabėgėlius, kurie nuo pernai metų plūsta į Europos Sąjungą. Štai ir visa vizito esmė: dviejų pabėgėlių priešininkų viršūnių susitikimas.
Galbūt N. Hoferis norėjo parodyti Austrijai, kad palaikys geranoriškus kaimyninius santykius. O M. Zemanas, savo ruožtu, ieško bet kokios galimybės pakenkti Briuseliui (N. Zemanui Europos Sąjunga, kaip ir anksčiau, yra daugiau „jie“ nei „mes“) migracijos krizės sprendimo srityje, pakenkti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, pasirodyti kaip kovotojas su pabėgėliais.
Minimalia persvara prezidento rinkimus Austrijoje laimėjęs Alexanderis Van der Bellenas žiūri į tai kitaip. Paprastai tariant, jis už pabėgėlius, tiksliau, jis su jais solidarizuojasi. O tai visiškai svetima Čekijos socialdemokratų partijos atstovui. Jokios užuojautos, jokio supratimo. Todėl N. Zemanas „įsitraukė į austrišką kampaniją“ ir priėmė N. Hoferį (tiesa, sunku įsivaizduoti, kad tokį nereikšmingą svorį ES turintis žmogus, toks abejotinas politikas, garsėjantis savo parama Vladimirui Putinui ir Xi Jinpingui, galėtų Austrijoje kam nors daryti įtaką).
Tad visa tai akivaizdžiai buvo vietos publikai surengtas pasirodymas: „Briuselis manęs nenori, tada aš kviečiu N. Hoferį“. Juk, kaip žinia, Briuselis nenori ir N. Hoferio. Briuselio politiku vienareikšmiškai laikomas A. Van der Bellenas.
Vis dėlto, šis prieš Briuselį nukreiptas pasirodymas baigėsi apgailėtinai ir prezidento patarėjus derėtų už tai nubausti. Jie nepagalvojo apie tai, kad N. Hoferis balotiruojasi ne Albės baseine, o Alpių šalyje, ir kad ten jis vykdo kampaniją. Jiems nekilo mintis, kad Čekija ir Austrija turi dvi aštrias temas, ir kad per vizitą Prahoje kandidatas negalės jų apeiti, net jeigu ir norėtų. Kalba eina apie Temelino jėgainę ir Edvardo Benešo dekretus. Į abu klausimus N. Hoferis žiūri kitaip nei M. Zemanas, ką be svyravimų ir pareiškė.
Taip kad į Čekiją N. Hoferis atvyko tam, kad pasakytų savo rinkėjams, kad pokarinį prievartinį iškraustymą jis laiko neteisėtu, ir kad nenori Čekijos taikaus atomo pasienyje su Austrija. Šios dvi temos labai skausmingos: viena ekonominė, antroji – istorinė. Pasak straipsnio autoriaus, M. Zemano patarėjams reikia paprasčiausiai užtvoti.
N. Hoferį pakvietė kaip musulmonų priešininką, bet jis ne Martinas Konvička (antiislamiškomis pažiūromis garsėjantis aktyvistas). Jis nuosaikesnis nei M. Zemanas. N. Hoferis pasisako už „žmogiškumą pabėgėlių atžvilgiu“, tačiau „be naštos šaliai“. Jis nori priimti pabėgėlius, kuriuos iš tikrųjų persekioja, bet ne ekonominius migrantus. N. Zemanas nenori priimti nieko iš „kitos kultūros“, jokių musulmonų. Tad ir čia N. Hoferis ir M. Zemanas nesutampa.
M. Zemano patarėjai pamiršo, kad N. Hoferis yra iš Austrijos, ir kad Austrijos visuomenė formavosi laisvesnėje aplinkoje, kad ja nėra taip lengva manipuliuoti, kaip Čekijos visuomene.
Iš „Vyšegrado ketverto“ – „Vyšegrado penketas“
Tad kas gi juodu sieja? Požiūris į Maskvą. N. Hoferis bolotiruojasi nuo Austrijos laisvės partijos (FPÖ), o tai dešinioji populistinė partija, palaikanti Vokietijos „Pegida“. Kai kurie politologai nuogąstauja, kad prie N. Hoferio Austrija pasuks į fašizmą. Austrijos laisvės partija užmezgė santykius su Prancūzijos Nacionaliniu frontu, Alternatyva Vokietijai ir Nyderlandų Geerto Wilderso Partija už laisvę. Austrijos laisvės partija orientuojasi į Rusiją. O Maskva palaiko šią grupę ES šalyse.
Orientavimasis į Maskvą – tai, kas sieja M. Zemaną ir N. Hoferį.
Pastarasis Prahoje pareiškė: „Mes kalbėjome apie tai, kiek ateityje įmanoma Centrinės Europos balsą Europos Sąjungoje padaryti svaresniu, nes mus sieja bendra istorija, panašūs problemų aptarimo metodai“. Apie ką jis? „Mes norime sukurti sąjungą Europos Sąjungos viduje“.
Šios idėjos esmę „Twitter“ paaiškino atstovas spaudai Jiržis Ovčačekas: „Norbertas Hoferis pristatė savo projektą „Sąjunga sąjungoje“, kuris iš esmės sutampa su Vyšegrado grupės plėtimo iki formato „Vyšegradas Plius“ idėja“.
Kitaip tariant, su N. Hoferiu Austrija prisijungtų prie „Vyšegrado ketverto“, prie keturių postkomunistinių šalių – Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos? Kaip instrumentas prieš Briuselį? Instrumentas prieš Vokietiją? Keista.
Jeigu kalba eitų apie tai, kad ir nedidelės šalys turėtų savo svorį, stiprų balsą, tai būtų normalu. Tačiau tai siūlo politikas iš partijos, kuriai V. Putinas yra partneris. Šis projektas nebūtinai, tačiau gali turėti didelį skaldymo potencialą. Eilinis Europos Sąjungos silpninimo instrumentas tuo laikotarpiu, kai jai maksimaliai reikia vienybės.
Tada toks „Vyšegrado penketas“ virs Rusijos penktąja kolona ir bus vertas „Maskvos penketo“ vardo. Viena visiškai aišku: lenkams tai būtų visiškai nepriimtina.