Diplomatai svarsto, ar imtis idėjos, kurią įgyvendinant Iranas turėtų parduoti naftą Rusijai, o ši ją distiliuotų ir parduotų Europai. Europoje veikiančios įmonės, savo ruožtu, tiektų į Iraną prekes ir teiktų paslaugas. Taip pavyktų apeiti visus JAV taikomos prekybos su Iranu apribojimus.
Mechanizmas, kurį Europa, Kinija ir Rusija pristatė kartu su kitais šią savaitę vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) klausimais, dar tik kuriamas, tačiau procesą galima pavadinti simboliniu šou – paramos Iranui deklaravimu, turinčiu kaip antausis paveikti JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją būtent tada, kai ji ketino pristatyti prieš Iraną nukreiptą programą.
Anot ekspertų, artimiausiu metu idėja veikiausiai bus išplėtota iki alternatyvaus prekybos su Iranu mechanizmo, taikomo neatsižvelgiant į JAV nuo lapkričio ketinamus sugriežtinti apribojimus, ir leis įgalinti Bendrą visapusiškų veiksmų planą (BVVP) – susitarimą dėl branduolinės programos, 2015 metais sudarytą Irano ir kitų įtakingų pasaulio valstybių. Su mechanizmu susijusias diskusijas, kaip manoma, reikėtų laikyti apie diplomatines permainas bylojančiu ženklu.
„Dabar galima užtikrintai pasakyti, kad dėl D. Trumpo vykdomos politikos Europa ėmė glaudžiau bendradarbiauti su Kinija ir Rusija“, – leidiniui „The Independent“ sakė vienas Vakarams atstovaujantis diplomatas.
Trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT ST) buvo galima stebėti Irano rėmėjų akistatą su D. Trumpo administracija. Vašingtonas bando priversti Teheraną paklusti reikalavimams apriboti raketų kūrimo programą, įšaldyti visą savo branduolinę infrastruktūrą ir suvaldyti atitinkamai parengtas, apginkluotas ir visame regione dislokuotas pajėgas.
„Visų Saugumo Tarybos narių paprašiau bendradarbiauti su JAV siekianti priversti Irano režimą pakeisti savo taktiką ir užsitikrinti, kad jis niekada neturėtų branduolinės bombos“, – sakė D. Trumpas perspėdamas apie itin liūdnas pasekmes, kurių neišvengs nė viena šalis, siekianti apeiti nuo lapkričio 4 d. turinčias įsigalioti drastiškas JAV finansines sankcijas prieš Iraną.
Gegužės mėnesį D. Trumpas paskelbė apie JAV pasitraukimą iš BVVP, nurodydamas, kad susitarimas turėtų būti efektyvesnis – apimantis ir kitus Irano veiksmus, be to, jis pademonstravo panieką JT taikomiems metodams ir tarptautinės diplomatijos normoms.
„Pagrindinė BVVP ypatybė buvo ta, kad tai nebuvo dvišalis susitarimas, – sakė JT patarėja ir specialistė Irano klausimais Sanam Naraghi-Anderlini. – Jis buvo pagrįstas Saugumo Tarybos rezoliucija. Sankcijų taikymo ir atšaukimo procesai buvo susieti su Saugumo Taryba.“
Tiek analitikai, tiek diplomatai tvirtina, kad per trečiadienį įvykusį Saugumo Tarybos susirinkimą buvo aiškiai matyti, kokios izoliuotos tapo JAV, kai pasitraukė iš susitarimo ir, kaip sakė vienas tarpininkas, ėmė demonizuoti Iraną.
„Nariai vienas po kito prisipažino palaikantys susitarimą dėl branduolinės programos ir net tie, kuriems Iranas atrodo keliantis nerimą, aiškiai nurodė, kad, nepaisydami Irano keliamų problemų regione, jie jaučiasi privalą pritarti sprendimui, – sakė Irano klausimus Krizių grupėje nagrinėjantis Ali Vaezas. – D. Trumpo administracijos maksimalizmas lėmė jos izoliaciją.“
Daugelį pasaulio lyderių papiktino ir D. Trumpo komandos tonas – kai kuriems jis pasirodė bauginantis ir įžeidžiantis, taip pat juntamas pataikavimas konservatyvioms įtakingoms grupėms, siejamoms su turtingais Iranui priešiškais finansavimo šaltiniais. Per antradienį vykusią šešėlinės prieš Iraną nusiteikusios organizacijos surengta konferenciją D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo kalboje negailėjo ūmių pareiškimų ir perspėjo apie didžiulius nemalonumus, gresiančius, jei Iranas supykdys JAV.
Per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją Irano prezidentas Hassanas Rouhani pamėgino sumenkinti šiai ugningai retorikai teikiamą svarbą. „Šios JAV administracijos vartojama kalba, deja, tikrai, kaip sakoma, unikali. Tokį išskirtinį jų kalbos stilių, matyt, galima paaiškinti naujokų politikoje statusu“, – sakė jis.
„Ateityje JAV nebegali paskelbti mums jokių sankcijų, kadangi visos įmanomos sankcijos jau paskelbtos. Neliko nieko naujo, ką lapkritį būtų galima pritaikyti“, – nurodė H. Rouhani.
A. Vaezas aršią JAV retoriką apibūdino kaip stokojančią aiškios strategijos. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, per Saugumo Tarybos susirinkimą D. Trumpas iškoneveikė ir Kiniją, kaltindamas ją kišimusi į JAV rinkimus. Betgi Kinija yra didžiausia Irano naftos vartotoja, o ekonominė jos padėtis leidžia ignoruoti bet kokias JAV sankcijas.
„Kinija gali laikytis arba pažeisti Iranui arba Šiaurės Korėjai JAV taikomas sankcijas, – sakė A. Vaezas. – Ji turi milžinišką įtaką toms šalims, be to, ir toliau nepaiso vienašališkų sankcijų, draudžiančių aprūpinti Iraną, tuo, kas jam gyvybiškai svarbu.“
Irano prezidentas nebuvo pakviestas dalyvauti Saugumo Tarybos susirinkime. Jis paneigė tvirtinimą, kad D. Trumpas atsisakė su juo susitikti, be to, užsiminė, kad pats atmetė JAV prezidento pasiūlymus susitikti per pernai vykusį Generalinės Asamblėjos susitikimą. Per antradieninę spaudos konferenciją H. Rouhani suniekino grasinimus griežtesnėmis sankcijomis, priskirdamas juos JAV skleidžiamai propagandai.
Per spaudos konferenciją H. Rouhani padėkojo Saugumo Tarybai (išskyrus JAV) už garsiai išreikštą pritarimą BVVP ir patikino, kad jo šalis tikrai nesiekia konfrontuoti. „Dar kartą buvo išreikštas pritarimas BVVP ir Iranui, vadinasi, buvo palaikyti visi, kurie pasitiki įstatymų galia, – kalbėjo jis reporteriams. – Kariauti su regione dislokuotomis JAV pajėgomis mes nenorime.“