„Planuojamas ES ir Kinijos viršūnių susitikimas, preliminariai – kovo pabaigoje. Tai man suteiks galimybę nuvykti į Kiniją jam pasiruošti“, – po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijos mieste Breste paskelbė J. Borrellis.
Vėliausias ES ir Kinijos viršūnių susitikimas įvyko 2020 metų birželį vaizdo konferencijos formatu. Jame dalyvavo ES institucijų vadovai ir Kinijos lyderiai.
Tąsyk su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu kalbėjosi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir J. Borrellis.
Planuojamas susitikimas „bus svarbus momentas, kad pamatytume, kur yra mūsų santykiai Kinija. Yra dalykų, kurie vyksta gerai, kiti – prasčiau“, penktadienį kalbėjo J. Borrellis.
Per susitikimą Breste užsienio reikalų ministrai aptarė Kinijos veiksmus prieš Lietuvą ir jų poveikį kitoms ES narėms, nurodė jis.
Ministrai išreiškė solidarumą su Lietuva; tęsiamos derybos „siekiant deeskaluoti šią krizę“, pridūrė Bendrijos diplomatijos vadovas.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis vienam Vokietijos laikraščiui sakė, kad Kinijos muitinės taip pat vilkina prekių iš kitų Bendrijos šalių tikrinimą, jeigu jose esama dalių, pagamintų Lietuvoje.
Europos Sąjunga šiuo metu svarsto planuojamą reglamentą, turintį tapti atsaku priemonėms, kurias Bendrija laiko spaudimu ir bauginimu. Šiuo reglamentu ketinama suteikti galimybę greitai imtis atsakomųjų veiksmų prieš bet kurią šalį, bandančią ekonominėmis sankcijomis daryti spaudimą ES arba bet kuriai Bendrijos narei.
Nors Lietuvos santykiai su Kinija labiausiai pašlijo atidarius Taivaniečių atstovybę, įtampa iki tol brendo jau kurį laiką. Lietuva kritikavo Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų mažumos persekiojimą, o pernai gegužę pasitraukė iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kurį pavadino „skaldančiu“.