„(Mes) labai susirūpinę virtinės Europos valstybių bandymais nematyti stiprėjančių neonacistinių tendencijų, sisteminių vandalizmo atvejų paminklų ir Antrojo pasaulinio karo laikų kapų atžvilgiu“, – sakė ministras per susitikimą su nepelno organizacijų atstovais.
„Žinomų raudų apie grėsmes liberalioms Europos vertybėms fone matome vadinamąjį avinėlių tylėjimą dėl reguliaraus neonacių maršų Latvijoje palaikymo“, – pažymėjo S. Lavrovas.
„Tai – gėda Europos Sąjungai ir NATO, tai – veiksmai, kuriais nuolaidžiaujama milijonų žuvusiųjų atminimo įžeidinėjimui, ignoruojami Niurnbergo tribunolo sprendimai“, – pareiškė jis.
Latvijos policija nurodė, kad maždaug 2 tūkst. žmonių ketvirtadienį dalyvavo Rygos centre surengtoje eisenoje, kuria buvo paminėti nacių „Waffen SS“ divizijoje tarnavę latviai. Šiemetinėje eisenoje dalyvavo šiek tiek daugiau žmonių nei ankstesniais metais, bet sumažėjo žmonių, atėjusių tik pasižiūrėti eitynių. Be veteranų organizacijos „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“) atstovų ir jų šalininkų dalyvavo keli Nacionalinio aljanso (NA) deputatai, tarp jų – Imantas Paradniekas, Raivis Dzintaras, Janis Dombrava ir Einaras Cilinskis.
Kaip pranešta, eisenos metu už viešosios tvarkos pažeidimus buvo sulaikyti keli asmenys, protestavę prieš akciją ir rusiškai šaukę antifašistinius lozungus.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Daugelis jų Vokietijos kariuomenę laikė mažesne iš dviejų blogybių. Nemažos dalies karių apsisprendimą stoti į šį dalinį lėmė brutali 1940–1941 metų sovietų okupacija, per kurią dešimtys tūkstančių latvių buvo nužudyti ar ištremti į Sibirą. Daugelis kareivių naiviai tikėjo, kad padėdami Vokietijai laimėti karą kaip atlygį jie gaus Latvijos nepriklausomybę ar autonomiją.
Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla yra pripažinta nusikalstama.