Susitarimas, į kurį įtraukta ir finansinė pagalba, buvo sudarytas Tunisui sulaukiant kritikos dėl elgesio su migrantais. Vasarį prezidentas Kaisas Saiedas apkaltino „ordas“ migrantų iš Afrikos šalių piečiau Sacharos „sąmokslu“ pakeisti šalies demografinę sudėtį. Nuo to laiko pinigų stokojančioje Šiaurės Afrikos šalyje, per kurią eina svarbus į Europą patekti norinčių migrantų kelias, padaugėjo rasistinių išpuolių, šimtai migrantų pabėgo iš Tuniso arba buvo priverstinai iškeldinti į dykumos vietoves palei sieną su Alžyru ir Libija bei palikti likimo valiai, išsekę nuo karščio.
Tuniso prezidento rūmuose Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad sekmadienio susitarimu siekiama „investuoti į bendrą gerovę“. „Mums labiau nei bet kada reikia veiksmingo bendradarbiavimo migracijos srityje“, – sakė U. von der Leyen, paskelbusi apie glaudesnį bendradarbiavimą prieš „kontrabandininkų ir prekeivių žmonėmis tinklus“ bei vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas.
Ją lydėjo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir jos kolega iš Nyderlandų Markas Rutte, birželį jie buvo atvykę į Tunisą tartis dėl būdų, kaip pažaboti nelegalią migraciją. Tunisas yra maždaug už 130 kilometrų nuo Italijos Lampedūzos salos, iš šios šalies migrantai leidžiasi į pavojingą kelionę jūra, tikėdamiesi pasiekti Europą.
Sekmadienį G. Meloni pasveikino „naują ir svarbų žingsnį sprendžiant migracijos krizę“ ir pakvietė K. Saiedą į tarptautinę konferenciją migracijos klausimais liepos 23 dieną. M. Rutte sakė, kad tiek Europos Sąjunga, tiek „Tuniso žmonės“ turės naudos iš susitarimo, ir pabrėžė, jog ES yra didžiausia Tuniso prekybos partnerė. Susitarimas taip pat apima finansinę pagalbą Tuniso mokykloms ir atsinaujinančios energijos iniciatyvas.
Savo ruožtu K. Saiedas paragino sudaryti „kolektyvinį susitarimą dėl nusikalstamų tinklų vykdomos nežmoniškos imigracijos ir (prievartinio) žmonių perkėlimo“. Jis tvirtino, kad Tunisas „su neribotu dosnumu suteikė migrantams viską, ką gali pasiūlyti“.
Birželį U. von der Leyen pasiūlė Tunisui 105 mln. eurų pagalbą priemonėms pažaboti neteisėtą migraciją ir 150 mln. eurų tiesioginę paramą, taip pat ilgalaikę maždaug 900 mln. eurų paskolą. Tačiau ilgalaikė paskola priklausys nuo beveik 2 mlrd. dolerių Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) paskolos, įstrigusios dėl nesutarimų su K. Saiedu, nuo 2021 m. įgijusiu bemaž neribotą valdžią. K. Saiedas atmeta tai, ką jis vadina TVF „diktatu“, nors šalis patiria infliaciją, o jos skola sudaro apie 80 proc. bendrojo vidaus produkto.
Sekmadienį K. Saiedas patvirtino savo poziciją sakydamas, kad atmeta TVF reikalavimus panaikinti subsidijas pagrindiniams produktams ir paslaugoms, būtent naftai ir elektrai, taip pat atsisako restruktūrizuoti 100 valstybinių įmonių.