Antrajame prezidento rinkimų ture, kurio baigtį, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, prognozuoti dar sudėtinga, spręsis klausimas, ar didžiausioje pokomunistinėje Europos Sąjungos valstybėje pasibaigs penkerius metus trunkančios pertvarkos, nesutampančios su demokratinėmis ir daugiakultūrėmis bloko vertybėmis.
Sekmadienį vykusiame pirmajame ture A. Duda surinko 43,5 proc. rinkėjų balsų, opozicijos kandidatas ir Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – 30,5 proc. Jiedu liepos 12 d. susitiks antrajame prezidento rinkimų ture.
„Dėkoju visiems žmonėms, po penkerių puolimo metų pasitikėjusiems manimi. Pirmąjį turą laimėjau įtikinamai, akivaizdžiai pirmauju“, – sekmadienį savo rėmėjams sakė A. Duda.
Dviejų 48-erių politikų kova nulems, ar valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ galės ir toliau stiprinti savo kontrolę ekonomikai ir teismams. A. Duda pritaria tokiam vyriausybės galių taikymui, o štai R. Trzaskowskio pergalė galėtų sujaukti planus ir padėti pagerinti dabar įtemptus Lenkijos santykius su ES partnerėmis.
38 mln. gyventojų turinti Lenkija per pastaruosius tris dešimtmečius buvo giriama kaip perėjimo nuo komunizmo prie klestinčios demokratijos pavyzdys. Tačiau nuo 2015 m. A. Duda ir jo sąjungininkai iš „Teisės ir teisingumo“ partijos susikerta su Europos Sąjunga dėl visko: nuo teisinės nepriklausomybės ir žiniasklaidos kontrolės iki LGBT teisių.
Įtemptos varžybos
Europos Sąjungai susidūrus su pandemija ir jos sukeltu ekonominiu nuosmukiu, kyla rizika, kad Lenkija gali pasekti Vengrijos pėdomis. Vengriją jos premjeras Viktoras Orbanas pavertė „neliberalia demokratija“.
Nevyriausybinės Jungtinių Valstijų organizacijos „Freedom House“ teigimu, turint omenyje dabartinę Lenkijos trajektoriją, ji, kaip ir Vengrija, gali būti netgi nelaikoma veikiančia demokratija iki antrosios A. Dudos kadencijos pabaigos, jei šis bus išrinktas.
„Jeigu tai tęsis dar penkerius metus, labai tikėtina, kad Lenkija atsidurs už demokratijos kategorijos ribų“, – tvirtina „Freedom House“ tyrimų vadovė Zselyke Csaky.
Prieš pirmąjį turą atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad A. Dudos ir R. Trzaskowskio tarpusavio varžybos turėtų būti labai įtemptos.
Varšuvos merui galėtų atitekti daugumos kitų opozicinių kandidatų rinkėjų balsai, o A. Dudai – tų, kurie rinkosi nacionalistinį ir prieš ES pasisakantį kandidatą.
Jeigu A. Duda rinkimuose pralaimės, tai suteiks galimybę R. Trzaskowskiui blokuoti įstatymų leidybą ir apriboti „Teisės ir teisingumo“ platformą. Partijai neužtenka atstovų parlamente, kad galėtų nepaisyti prezidento veto.
Pasak „Bank Millennium“ ekonomisto Grzegorzo Maliszewskio, dėl to iškiltų rizika Lenkijos aktyvams, mat R. Trzaskowskio pergalės atveju padidėtų priešlaikinių rinkimų tikimybė.
Homoseksualų teisės
A. Duda tikėjosi nesunkiai įveikti pirmąjį rinkimų turą, kuris turėjo vykti gegužės pradžioje. Tačiau jo kampanija sulaukė smūgio – dėl kovos su koronavirusu priemonių Lenkija atsidūrė kelyje į pirmąjį ekonominį nuosmukį per tris dešimtmečius.
Smuktelėjus populiarumui, prezidentas griebėsi jau pažįstamos „Teisės ir teisingumo“ taktikos. Jis nusitaikė į homoseksualius asmenis, pažadėjo ginti tradicines šeimos vertybes ir nėrėsi iš kailio dėl Donaldo Trumpo vizito Baltuosiuose rūmuose metu. Šis vizitas buvo surengtas likus keturioms dienoms iki rinkimų.
Politikos mokslų specialisto R. Trzaskowskio, stojusio prie šalies sostinės vairo 2018 m., pažiūros yra priešingos: jis palaiko tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Žymaus džiazo pianisto sūnus, kalbantis penkiomis kalbomis, suvienijo nepatenkintus esama padėtimi protesto šūkiu „Mums jau gana!“.
„Lenkija nubudo, dauguma nori pokyčių“, – sakė R. Trzaskowskis.
„Teisė ir teisingumas“ valdžią sutelkė puldama „korumpuotą elitą“ ir žadėdama teisingesnę bei saugesnę šalį paprastiems piliečiams po dešimtmečių sparčių pokyčių, sekusių išsivadavus iš komunizmo. Tačiau penkerius metus trunkančiam valdymui koją kiša precedento neturintys ES ieškiniai, rodantys, kaip griaunamos demokratinės vertybės ir šalinamas stabdžių ir atsvarų mechanizmas.
A. Dudą remia nacionalinė televizija – pagrindinis daugelio informacijos šaltinis. Televizija prezidento susitikimą su D. Trumpu, kurio metu nebuvo pasirašyti jokie svarbūs susitarimai, pavadino svarbiu posūkiu Lenkijos istorijoje.
Svarbiausioje vakaro naujienų laidoje nuolatos buvo abejojama, ar R. Trzaskowskis yra „tikras“ katalikas, ir nagrinėjamos istorijos apie tai, ar jo vaikai priėmė Pirmąją Komuniją.
Laidoje taip pat buvo kurstomos abejonės dėl R. Trzaskowskio gebėjimų kovoti dėl Lenkijos interesų, nes kadaise jis laimėjo su filantropu George‘u Sorosu, kraštutinės dešinės grupių demonizuojamo asmens, susijusio fondo stipendiją.
„Kova iš tiesų vyksta be ribojimų“, – teigia Lenkijos mokslų akademijos sociologijos profesorius Andrzejus Rychardas.
