Komisijos vicepirmininkas Varšuvoje po susitikimo su Lenkijos premjere pareiškė, kad artėjama prie ilgalaikio sprendimo, tačiau Beata Szydlo pakartojo, kad ne mažiau už teisės viršenybę svarbūs valstybės interesai. Briuselio tyrimą anksčiau ji vadino ultimatumu. Lenkijai gresia netekti balso teisės ir ji aiškina, kad stojo ne į tokią Europos Sąjungą.
Lenkijos premjerė tvirtina, kad tyrimas, ar nepažeidžiami pamatiniai Europos Sąjungos principai, gali sugriauti pačią Bendriją, bet šiandien siekia rasti sprendimą. Europos Komisijos vicepirmininkui – sunkios pusiausvyros paieškos: Briuselis sako, kad pačios Lenkijos pasirašytos sutartys Komisiją įpareigoja tirti, ar Varšuva nepažeidžia teisės viršenybės, bet drauge niekam nereikia dar vienos krizės su viena iš didžiausių Europos Sąjungos narių.
Fransas Timmermansas buvo įpareigotas laukti iki vakar, ar Lenkija pasieks esminės pažangos, ir jei ne – pateikti įspėjimą. Bet dabar Briuselis aiškina, kad pirmadienio terminas nebuvo galutinis ir šią savaitę sprendimų nebus.
„Esu tikras, kad artėjame prie ilgalaikio šios problemos sprendimo. Iš Europos Komisijos pusės padarysime viską, remdami visas puses ieškant šio sprendimo“, – sako EK pirmasis vicepirmininkas F. Timmermansas.
Europos Komisija dar sausį pradėjo pirmąjį istorijoje tyrimą dėl teisės viršenybės, mat vos gavę daugumą Lenkijos konservatoriai supančiojo Konstitucinį tribunolą, o kai šis nusprendė, kad reformos pažeidžia konstituciją, vyriausybė atsisakė verdiktą skelbti, kad jis neįsiteisėtų.
Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis pirmadienį pareiškė, kad tyrimas peržengia ribas – esą ne į tokią Bendriją stojo: „Ne tokiai Sąjungai, ne tokiai narystei pritarėme. Ne tokiame referendume lenkai dalyvavo.“
Tačiau paskui konfliktas paaštrėjo taip, kad Seimo dauguma penktadienį net priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad vyriausybė priešintųsi bet kokiems veiksmams prieš Lenkijos suverenitetą. Premjerė pareiškė, kad yra pirmiau lenkė, o tik paskui europietė, ir kad problemų turi ne Varšuva, bet Europos Komisija.
„Lenkijos vyriausybė niekada nepasiduos jokiems ultimatumams. Lenkijos vyriausybė niekada neleis kam nors primesti savo valios Lenkijos piliečiams“, – tvirtino B. Szydlo.
Seimo sesija buvo tokia audringa, kad premjerė net pasiskundė, jog dar niekada parlamentas nebuvo taip paniekinęs vyriausybės.
„Lenkijai gėda dėl jūsų po to, ką čia pasakėte“, – premjerei sakė „Piliečių platformos“ pirmininkas Grzegorzas Schetyna.
Konservatorių ginčas su Europos Sąjunga kelia nerimą ir kitapus Atlanto.
„Lenkija ir Vengrija – dvi šalys, kurios be Jungtinių Valstijų ilgame Šaltajame kare nebūtų tapusios laisvos – dabar nusprendė, kad tokia demokratija kelia per daug rūpesčių. Jos nori putiniško vadovavimo: tik duokit man autoritarinę diktatūrą ir neprileiskit užsieniečių. Girdėta?“ – klausė buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.
Lenkija pareiškė, kad demokratų kandidatės į prezidentus vyras turi atsiprašyti.
„Jei kas sako, kad Lenkijoje nėra demokratijos, tai rodo, kad jo būklė tokia, kurią reikia tikrinti medicininiais metodais“, – sakė „Teisės ir teisingumo“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis.
Lenkijos diplomatijos vadovas nepridėjo pasitikėjimo Varšuvos požiūriu į teisės viršenybę, kai pareiškė, kad šaliai negalioja NATO ir Rusijos memorandumas, nes pasirašytas 1997-aisiais, prieš šaliai įstojant į Aljansą. Apstulbo ir NATO, ir Jungtinės Valstijos.
„Tai buvo politinis pažadas, duotas buvusio NATO. Ne NATO, kuriame dabar esame kaip nariai. Todėl nejaučiame, kad turėtume gerbti šį dokumentą“, – gegužės viduryje teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras W. Waszczykowskis.
Nors už teisės viršenybės pažeidimus Lenkija teoriškai gali netekti balso teisės priimant Europos Sąjungos taisykles, ne mažiau karingai nusiteikusi Vengrija pirmadienį vėl pakartojo, kad tokį sprendimą vetuotų ir nubausti Varšuvos Briuseliui nepavyks.