„Matyt, pagrindinis aspektas yra tai, kas liko paraštėse – su Emmanueliu Macronu (Prancūzijos prezidentu – red.), Angela Merkel (Vokietijos kanclere – red.) arba Martinu Schulzu (kandidatu į Vokietijos kanclerius – red.), t. y. pralaimėjus euroskeptikams, atsivėrė galimybių langas ES reformoms. Klausimas, ar pakaks tam valios ir sutarimo, nes kažką panašaus jau esame girdėję, pavyzdžiui, ekonominės recesijos metu nemažai panašių idėjų jau buvo aptarta“, – DELFI sakė politologas.
Šiemet savo kalboje EK pirmininkas skyrė nemažai dėmesio Europos vieningumui ir rytinei kontinento daliai. „Nuo Rytų iki Vakarų: Europa turi kvėpuoti abiem plaučiais. Kitu atveju mūsų kontinentui pritrūks oro“, – sakė EK pirmininkas.
L. Kojala išskyrė pirmininko mintis apie Lietuvos šimtmetį, kurį minėsime kitais metais, ir apie Rytų Europą pasiekiančių produktų kokybę.
Pasak J. C. Junckerio, jis nesitaikstys su „antrarūšiais“ vartotojais, kuriais dažnai tampa Rytų Europos piliečiai.
„Nesitaikstysiu, kad kai kuriose Europos dalyse žmonėms parduodamas žemesnės kokybės maistas nei kitose šalyse, nors įpakavimas ir prekės ženklai būna identiški. Slovakai nenusipelno, kad jų žuvų piršteliuose būtų mažiau žuvų, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos. ES ir dabar neleidžia tokios praktikos. Dabar turime duoti daugiau galių nacionalinėms valstybėms kovoti su nelegaliomis praktikomis“, – sakė EK vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į darbuotojų lygybę. „Negalime turėti antrarūšių darbuotojų. Darbuotojai turi uždirbti tiek pat už tą patį darbą toje pačioje vietoje. Būtent todėl EK pateikė pasiūlymą dėl komandiruojamų darbuotojų.“
Nė žodžio apie Rusiją
L. Kojala taip pat pastebėjo, kad nors šiais metais J. C. Junckeris skyrė nemažai dėmesio Rytų ir Centrinei Europai, jo kalboje nebuvo daug kritikos Lenkijai ir Vengrijai, su kuriomis ES vadovybė šiuo metu konfliktuoja.
L. Kojala sako, kad vienybė tarp Rytų ir Vakarų Europos buvo vienas pagrindinių kalbos aspektų, tačiau verta pažymėti, kad J. C. Junckeris savo kalboje nė karto nepaminėjo Rusijos. Nors paminėdamas kibernetines atakas kaip vieną didžiausių grėsmių ES, kuri kartais būna didesnė net už ginklus ir tankus, J. C. Junckeris konkrečiai nepasakė, kas tą grėsmę sukelia.
„Jis neretai kaltinamas per švelniu požiūriu į Rusiją, tad veikiausiai nenorėjo, jog tai būtų išskirta kaip svarbi kalbos dalis. Nes pagrindinis motyvas – vidinės ES reformos“, – DELFI sakė L. Kojala.
Tačiau J. C. Junckeris savo kalboje iškėlė gana ambicingą viziją ir dėl ES užsienio politikos. Pasak jo, šioje srityje klausimai turėtų būti sprendžiami greičiau. Akivaizdu, kad EK pirmininkas tikisi didesnio ES vaidmens tarptautinių santykių arenoje.
„Jis apskritai siūlo kvalifikuotą balsų daugumą dalyje užsienio politikos sprendimų. Tokiu būdu neliktų veto teisės, kurią ES šalys akivaizdžiai nori išlaikyti, nes laiko užsienio politiką nacionaliniu klausimu. Tik turbūt kyla rimtų abejonių, ar tai galėtų būti įgyvendinta artimiausiu metu. ES matomumo didėjimas pirmiausia galėtų būti siejamas su Europos gynybos sąjunga – tai būtų fundamentalus pokytis, keliantis daug diskusijų ir kontroversijų dėl galimo dubliavimo su NATO“, – sakė L. Kojala.
Paminėdamas, kad kitais metais kelios ES šalys minės nepriklausomybės šimtmečius, J. C. Junckeris greičiausiai per klaidą nepaminėjo Lenkijos. Pasak L. Kojalos, ši klaida gali būti išnaudota Lenkijoje, vyriausybės retorikoje prieš ES.
Europos gynybos sąjunga kelia kontroversijas
L. Kojala yra įsitikinęs, kad Europos ateities klausimas neabejotinai spręsis svarstant euro valiutos problemas.
„EK vadovo pasakymas apie Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybės įkūrimą (ne naują, o iš Komisijos vidaus) atkartoja tai, ką girdime iš Paryžiaus ir Berlyno – veikiausiai žingsnio šia kryptimi galime tikėtis iškart po rinkimų Vokietijoje rugsėjo pabaigoje“, – mano politologas.
Pasak jo, J. C. Junckerio teiginys, kad visos ES šalys turėtų turėti bendrą valiutą, yra ambicingas, bet sunku įsivaizduoti, jog tai galėtų tapti realybe. „Be abejo, tik britai ir danai ES sutartyse neturi įsipareigojimo įsivesti bendrą valiutą pasiekus tam tikrus ekonomikos rodiklius, bet praktikoje matome, kad euro nesiekianti Lenkija sėkmingai išlaiko zlotą“, – sako L. Kojala.
Pasak jo, išreikštas J. C. Junckerio noras iki 2025 metų turėti Europos gynybos sąjungą, be abejo, liks kontroversiškas.
„Pasakymas, jog NATO to nori, yra gana abstraktus, nes esmė bus detalės. Ką reiškia gynybos sąjunga? Kaip išvengti dubliavimo su NATO? Iš trijų EK pateiktų scenarijų du, anot aukštų NATO pareigūnų, turi potencialo NATO funkcijoms dubliuoti. Šis klausimas jaudina ir Lietuvą“, – sako politologas.
Dar prieš kalbą J. C. Junckeris yra sakęs, kad šių metų kalba jam itin svarbi, todėl bus asmeniška. Joje EK pirmininkas išdėstė būtent savo požiūrį į tai, kas šiuo metu vyksta Europos Sąjungoje ir kuriuo keliu ji turėtų pasukti ateityje.
V. Blinkevičiūtė: kalba buvo pozityvi
Lietuvos atstovė Europos Parlamente, Vilija Blinkevičiūtė, DELFI sakė, jog šių metų J.C. Junckerio kalbos išskirtinumas yra pozityvumas.
„Tai buvo kalba vadovo, kuris yra atsakingas už ES bendriją, už jos dabartinį, ateitį. Labai svarbu, kad šis žmogus, toks pareigūnas, kaip Komisijos pirmininkas, jausdamas atsakomybę mato ir pozityvą, mato problemas ir siūlo jų sprendimo būdus. Nes priešingai kalba būtų tik dėl kalbėjimo“, - sakė V. Blinkevičiūtė.
Europarlamentarei taip pat įsiminė Lietuvos vardas EK pirmininko kalboje - jis paminėjo, kad Baltijos šalys kitais metais švęs savo šimtmetį ir teigė, kad be šių valstybių ES nebūtų pilnavertė šeima.
Ji atkreipė dėmesį į EK pirmininko mintį, jog ES reikia daugiau integracijos, kas yra labai svarbu ir Lietuvai, tačiau ji šioje kalboje pasigedo dėmesio žmogui.
„Taip, labai svarbu yra saugumas, be abejo, tai yra labai svarbu. Labai svarbu įveikti ir vidaus emigracijos mastus, kai kurie žmonės migruoja ES viduje, kai kurie apskritai išvažiuoja iš ES ribų, taigi mes netenkame vieno iš pagrindinių mūsų turtų - žmonių. Sutinku, kad tos grėsmės didžiulės - ir saugumas, ir kova su terorizmu, ir pabėgėlių srautų sureguliavimas, ekonomikos, pramonės augimas - tai neišvengiama, tai būtina vardan stiprios ES šeimos. Bet aš manau, kad tos socialinės Europos reikia daugiau“, - sakė V. Blinkevičiūtė.
Tai, pasak jos, ir yra ta priežastis, kodėl žmonės balsuoja už euroskeptikus. Pamatiniai, baziniai dalykai, kurių reikia kiekvienam žmogui - darbas, išsilavinimas vaikams, socialinės garantijos, svarbūs kiekvienam žmogui, nepaisant to, kurioje Europos pusėje žmogus gyvena. Jeigu tai neužtikrinama, atsiranda žmonių nepasitenkinimas.
„Per daug žmonių skursta arba gyvena ties skurdo riba Europos Sąjungoje, per daug vaikų skursta, Lietuvoje apie 30 proc. vaikų gyvena ties skurdo riba. Ir tada galvoji: ko mes, Europa, nepadarėme? ES pakilo iš krizės, bet ar iš tikrųjų pakilę, sukūrę darbo vietas, mes įveikėme skurdą, sumažinome socialinę atskirtį? Ne. Vadinasi, mums neužtenka pasakyti, kad mes sukūrėme 8 mln. darbo vietų, kad ES ekonomika auga 2 proc., o eurozonoje 2,5 proc. Žmonėms nusibodo klausytis apie tuos procentus ir skaičius, žmogus žiūri, ką jis turi, kaip jis gyvena. Ar jis iš tikrųjų turi pakankamą atlyginimą, kad kylant katastrofiškai kainoms, ar jis gali išgyventi?“, - sakė V. Blinkevičiūtė.
Pasak jos, Europa savo strategijoje 2020 išsikėlė ambicingus tikslus panaikinti vaikų skurdą, ištraukti milijoną žmonių iš skurdo, tačiau 2020-ieji nenumaldomai artėja, o rezultatų nėra.
„Nesu skeptikė, bet noriu, kad suvoktume, kad tas susisluoksniavimas žmonių ir atskirtis yra didžiulė. Vieni viską sau gali leisti, o kiti vos galą su galu suduria. Ir todėl silpsta pasitikėjimas bendrija. Mes nebegalime sau leisti dar kartą nusivilti (Europos Sąjunga - red.)“, - sakė ji.
Pasak jos, ES turi susitarti dėl bendrų socialinių standartų visoje bendrijoje, kad žmonių gyvenimo lygis atitiktų bent minimalius standartus.
Anot V. Blinkevičiūtės, dar vienas svarbus dalykas, kurį paminėjo J.C. Junckeris - Europos gynybos sąjunga. Tačiau, jos nuomone, reikia užtikrinti tai būtų ne NATO dubliavimas, o NATO sustiprinimas.