Jungtinės Karalystės balansavimas ties pavojinga riba svarstant pasitraukimą iš Europos Sąjungos iki šiol buvo lyginamas su žaidimu „Kas pirmas pasitrauks“. Tarpusavio pasitikėjimo akivaizdžiai trūksta, ir apima nemalonus jausmas, kad ankstesnis politikų troškimas susitarti, idant būtų išvengta potencialios ekonominės katastrofos, kažkur ėmė ir išgaravo.
Pokalbiai su pareigūnais abiejose derybų stalo pusėse piešia niūrų dabartinės situacijos paveikslą, nenumaldomai artėjant galutiniam spalio 31 d. terminui. Visose ES sostinėse užduodamas tas pats klausimas: ar ministras pirmininkas Borisas Johnsonas turi rankovėje paslėpęs planą, ir jei taip – kada ketina jį ištraukti.
Nejau teks laukti viršūnių susitikimo, kuris numatytas likus mažiau nei dviem savaitėms iki pesimistinio scenarijaus? Paryžiuje vykusiame susitikime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Suomijos ministras pirmininkas Antti Rinne sutarė, kad JK privalo pateikti raštišką pasiūlymą dėl susitarimo iki rugsėjo 30 dienos.
Šie terminai iš esmės yra beprasmiai – tai veikiau būdas mėginti daryti spaudimą JK, kuri dabar, vadovaujant B. Johnsonui, atrodo neperkalbama. Jo pirmtakė Theresa May buvo linkusi spaudimui pasiduoti ir vis prašydavo terminą pratęsti.
Tačiau pasitraukimo perkėlimas po spalio 31 d. – raudona linija kovingesniam lyderiui, kuris pagarsėjo užsispyrimu įgyvendinti „Brexit“ bet kokia kaina. Politiniai atidėliojimo ir kompromisų kaštai sparčiai auga – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, – todėl sunku įžvelgti išeitį, net jei derybos tariamai tebevyksta.
Ir nors Briuselyje įprasta kovoti su krizėmis nukeliant jas kuo toliau į priekį, daugiau nei dvejus metus trukusios derybos be galo be krašto vaikštant ratais įsiėdė visiems. „Brexito“ nuovargis slegia ne tik JK rinkėjus. Europa taip pat nori judėti toliau.
Pareigūnai teigia, kad prieiti sėkmingą susitarimą – menka tikimybė, be to, santykius kartina tarpusavio nesantaika. Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis spaudos konferencijoje išsiliejo, kad yra labai nusivylęs „košmarišku“ „Brexit“ procesu – slapčia jam turbūt pritaria daugelis lyderių.
Galbūt siekdamas efekto jis kiek dramatizavo, tačiau aiškiai pademonstravo, kad kantrybė jau senka.
Nors Berlyno, Paryžiaus ir Dublino pareigūnams teko atmesti ankstesnes prielaidas, kad B. Johnsonas nenori pasiekti susitarimo, jie abejoja, ar jis žino, kaip tai padaryti. Londone kalbintas aukšto rango JK pareigūnas pripažino, jog nesimato ženklų, kad ES būtų pasirengusi suteikti B. Johnsonui tai, ko jam reikia.
„Nesusitarimo rizika yra labai reali“, – trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris; po jo komentarų svaro kursas vėl nukrito. Ir nors susitarimas būtų pageidautinas, jis nėra tikras, „kad mes prie jo prieisime“.
Procesą ir toliau vilkina negalėjimas susitarti dėl priemonių, kurių, pasak ES, reikia siekiant užkirsti kelią muitinės infrastruktūros grąžinimui Airijos pasienyje. Kol kas visa JK išliktų muitų sąjungoje su bloku, kol būsimas prekybos susitarimas išspręstų sienos problemą.
ES sutinka, kad tai būtų taikoma tik Šiaurės Airijai, leidžiant likusiai Jungtinės Karalystės daliai nukrypti nuo Europos taisyklių, tačiau vyriausybė atsakė, kad tai taip pat nepriimtina.
Arlene Foster, kurios Demokratinė junionistų partija turi 10 lemiamų balsų Bendruomenių rūmuose, trečiadienį vakare pareiškė, kad ji ir jos kolegos iš Šiaurės Airijos nori būti „lankstūs“, tačiau būtų „beprotybė“ pastatyti sieną tarp regiono ir likusios JK dalies.
Nepaisant kategoriškų viešų pasisakymų, B. Johnsono pasiuntinys Europos Sąjungoje ir Europos Komisijos derybininkai aptarė galimus sprendimus, nors JK nieko nepateikė raštu (Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį visgi pateikė Europos Sąjungai siūlymų dėl naujos „Brexit“ sutarties, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra AP). Pasak JK pareigūnų, tai apgalvotas Didžiosios Britanijos ėjimas, siekiant užkirsti kelią idėjų plitimui į viešumą, kur jas galėtų nedelsiant atmesti.
Vokietijos vyriausybė ir toliau nesutinka pripažinti nesėkmės. „Pakartosiu tą patį, ką jau sakiau per Boriso Johnsono vizitą: ir toliau matau tvarkingo išėjimo galimybę“, – žurnalistams Berlyne sakė kanclerė Angela Merkel.
ES atidžiai stebi ir JK vidaus politiką, kuri smarkiai prisidėjo prie derybų trajektorijos formavimo. Svarstydami, kuriuo metu galėtų įvykti kompromisas, Europos pareigūnai neatmeta galimybės, kad parlamentas galėtų priversti B. Johnsoną prašyti „Brexit“ atidėjimo – jei jam nepavyktų pasiekti susitarimo po kito mėnesio viršūnių susitikimo.
Airija, kuri iš visų ES šalių patirtų daugiausiai ekonominių nuostolių, jei JK išeitų be susitarimo, nemato priežasties ieškoti kompromiso, kol Londone nepasibaigė teisinė kova. Airiai vis dar laukia, ar B. Johnsonas iš tikrųjų nepaisys įstatymų, kaip žadėjo padaryti.
Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras, kaip ir B. Johnsonas, remiasi rinkėjų palaikymu, o nuolaidžiavimas Jungtinei Karalystei gali būti įvertintas kaip silpnumo požymis. Kol kas anaiptol nėra aišku, kuris lyderis pirmas pasitrauks iš kelio – jei apskritai nors vienas pasitrauks.