Šis žingsnis laikomas gyvybiškai svarbiu kovojant su klimato kaita ir norint ateityje sumažinti pandemijų atsiradimo pavojų.
Per Liuksemburge vykusi susitikimą 27 valstybių narių ministrai pritarė Europos Komisijos strategijai, numatančiai specialią apsaugą mažiausiai 30 proc. ES sausumos teritorijų ir vandenų.
Šis tikslas bus pasiektas „dalyvaujant visoms valstybėms narėms, prisidedančioms prie bendrų pastangų“, nurodoma bendrame pareiškime.
„COVID-19 pandemija mums dar kartą priminė apie ekosistemų ir biologinės įvairovės svarbą mūsų sveikatai, taip pat ekonominiam bei socialiniam stabilumui“, – pareiškė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze (Svenia Šulcė).
„Biologinė įvairovė yra mūsų gyvybės draudimas: ji tiekia švarų orą ir vandenį, maistą, statybines medžiagas ir drabužius. Ji sukuria darbo vietas ir pragyvenimo šaltinius. Naikinant gamtą taip pat kyla ligų protrūkių ir pandemijų pavojus“, – pridūrė ministrė.
Europos vyriausybės dabar tikisi, kad EK – bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija – biologinės įvairovės politikos tikslus integruos į atitinkamus būsimus įstatymų projektus.
Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad būtina „visokeriopai integruoti šiuos tikslus į kitus sektorius, tokius kaip žemės ūkis, žuvininkystė ir miškininkystė“.
Be to, valstybės narės nori, kad dalis ES klimato politikos finansavimo būtų nukreipta į biologinės įvairovės programas, priduriama pareiškime.
Pirmadienį paskelbtoje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje įspėjama, kad daugiau nei 80 procentų Europos Sąjungos gamtinių buveinių būklė yra prasta.
„Mums Europoje aiškiai reikia didelio masto atkūrimo“,– tuomet sakė EAA ekspertas Carlosas Romao (Karlosas Romanas), vienas iš ataskaitos autorių.
„Vilties spindulys“
Aplinkosaugos aktyvistų grupės atsargiai pasveikino penktadienį patvirtintą ES iniciatyvą.
„Šiandien išreikštas pritarimas yra labai reikalingas vilties spindulys“, – rašoma Pasaulio gamtos fondo (WWF) išplatintame pareiškime.
Tačiau ši organizacija perspėjo, kad ES ministrai „nepadarė realios pažangos rengiant ES klimato įstatymą, nepaisant Europos Parlamento neseniai išreikštos paramos siekiui iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 60 procentų“.
Bloko narės vis dar turi smarkiai nesutaria šiuo klausimu: grupė valstybių su Lenkija priešakyje mano, kad toks sumažinimas – arba 55 proc. nuo 1990 metų standartų, Komisijos nustatytas 2030-iesiems – yra neįmanomas nuo angliavandenilinio kuro priklausančioms šalims.
Europos Parlamentas penktadienį taip pat be sunkumų priėmė didžiulių žemės ūkio subsidijų įstatymo projektą, įsiutinusį aplinkosaugos aktyvistus, manančius, kad ši iniciatyva neatitinka ES įsipareigojimų kovos su klimato kaita srityje.
„Klimato katastrofos laikrodis rodo penkias minutes iki vidurnakčio, tačiau mūsų vyriausybės tempia gumą“, – pareiškė žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ patarėjas ES klimato politikai Sebastianas Mangas.
„Tuo metu dujų pramonė, pramoninio ūkininkavimo lobistai, oro linijų bendrovės ir automobilių gamintojai šaudo į ES Žaliąįį kursą, o mūsų viltys turėti žmonėms ir gamtai saugų klimatą blėsta“, – pridūrė ekspertas.