Kairiųjų prezidentas Evo Moralesas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis, netekęs kariuomenės ir policijos palaikymo po tris savaites vykusių audringų protestų dėl ginčijamos jo pergalės rinkimuose, per kuriuos, anot stebėtojų iš Lotynų Amerikos valstybių, nebuvo išvengta daugybės pažeidimų.
Ši žinia išprovokavo audringą šventimą miestų gatvėse, tačiau Bolivijos politinėje arenoje pasitraukus prezidentui liko politinis vakuumas.
„Norėčiau aiškiai išreikšti mūsų norą, kad visos suinteresuotos šalys [Bolivijoje] elgtųsi santūriai bei atsakingai ir taikiai bei ramiai vestų šalį į naujus rinkimus, patikimus rinkimus, kuriuose Bolivijos žmonės galėtų pareikšti savo demokratinę valią“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini žurnalistams Briuselyje, atvykusi į derybas su Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrais.
E. Moralesas, kuris yra vietos indėnų aimarų bendruomenės narys, 2006 metais buvo išrinktas pirmuoju indėnų kilmės Bolivijos prezidentu.
Po spalio 20-ąją įvykusių šalies vadovo rinkimų jis buvo paskelbtas laimėtoju itin nedideliu skirtumu ir taip užsitikrino ketvirtą kadenciją.
Tačiau opozicija teigė fiksavusi sukčiavimo atvejų skaičiuojant balsus. Amerikos valstybių organizacija (OAS) atliko patikrinimą ir sekmadienį paskelbė nustačiusi pažeidimų beveik kiekvienoje nagrinėtoje srityje: per rinkimus naudotose technologijose, balsalapių saugojimo grandinėje, skaičiavimo vientisume ir statistinėse prognozėse.